Šiais laikais neturint pakankamos finansinės paramos rinkiminei kampanijai, turbūt nelabai įmanoma pasiekti bent kiek reikšmingesnių rinkiminių rezultatų. Reta politinė partija rinkimuose apsieina be partinės struktūros ir politinių konsultantų bei įvaizdžio formuotojų. Struktūros išlaikymui ir konsultantams, be tam tikros finansinės paramos reta partija sugebėtu kiek sėkmingiau pasirodyti rinkimuose. Regioninės struktūros turėjimas ir jos vietinis įdirbis yra vienas svarbesnių elementų lemiančių gautų balsų skaičių regionuose. Kai kada yra manoma, kad stengtis vienos ar kitos partijos atstovui tam tikroje vienmandatėje apygardoje, kur yra iš anksto žinoma, kad nebus laimėta yra netikslinga. Tačiau reikia turėti omeny, kad tokie kandidatai atneša tam tikrą balsų skaičių į bendrą balsų katilą už partijos sąrašą daugiamenadatėje apygardoe. Būtent dėl to yra verta darbuotis net ir tokiose apygardoje, kuriose iš anksto yra žinoma, kad nebus laimėta. Deja tokie kandidatai dažnai dirba daugi...
Pranešimai
Punskas – kaip patys punskiečiai savo – Lenkijos lietuvių sostinė. Tai nedidelė savivaldybė Lenkijos šiaurės rytuose, betarpiškai besiribojanti su Lietuva, kurioje daugumą gyventojų sudaro lietuviai. Oficialioji statistika skelbia, kad lietuviai sudaro 75-80 proc. visų gyventojų. Patys punskiečiai sako, kad tikrų lenkų čia tėra vienas kitas atvykęs – kiti yra tiesiog valstybinę tapatybę pasirinkę lietuviai. Šiais laikais, kai mūsų viešojoje erdvėje tautiškumas nebėra kažkokia vertybė, nuvažiavus į Punską ir pasivažinėjus po jo apylinkes, greitai supranti, kokia tai vertybė vietiniams lietuviams. Tų žmonių pastangos puoselėti savo tradicijas ir kultūrą ir daro didžiausią įspūdį. Kai lenkai sako, kad jei nori pasimokyti patriotizmo, tai reikia vykti į Vilniją, taip lietuviams, kurie nevertina lietuvybės, vertėtų praleisti savaitę atostogų Punske, pasivažinėti po apylinkes dviračiu. Tikrai nepasigailėtų! Lietuviškumo simbolių koncentracija čia turbūt didesnė nei Pietryčių Lietuvoje, kur i...
A pie lietuvių lenkų santyk i us daug prirašyta, ne kartą rašiau ir aš. Ta tema taip pat atlikta nemažai mokslinių tyrimų, analizių ir studijų. Tie tyrimai užčiuopia įvairius niuansus, nuo tapatybės, kalbos, tradicijų iki politinių klausimų. Nors tuose santykiuose yra daug pozityvių dalykų ir tam tikro abipusio toleravimo, visgi tam tikros sferos ir nuostatos išlikusios mažai pakitusios. Priežastys to mokslininkų yra jau ne kartą įvardintos, tačiau turbūt rinkiminė rinkėjų elgsena šioje Lietuvos dalyje ryškiausiai atskleidžia, kad ne ideologinės-vertybinės, o būtent politinės ir tautinės nuostatos išlieka dominuojančiomis viešajame gyvenime. Tačiau taip pat galima ir kita išvada, kad kasdieniuose santykiuose čia yra pakankamai tolerancijos. Būtent tai rodytų paskutinieji Seimo rinkimai Pietryčių Lietuvoje, Nemenčinės, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus apygardose. 2016 m. Seimo rinkimuose, daugiamandatėje apygardoje LLRA-KŠS surinko apie 10 tūkst. balsų mažiau nei paskutiniuose 201...
Politinėje teorijoje seniai žinoma, kad valstybės egzistavimas yra statomas ant 3 ramsčių – teritorijos, valdžios ir tautos. Šį klausimą nuosekliai yra išdėstęs Mykolas Romeris, tarpukario Lietuvos politinis ir visuomeninis veikėjas, savo veikale „Valstybė“. Teritorija yra tas žemės lopinėlis, kuriame gyvena tam tikri žmonės (tauta-populus) ir kurioje veikia tik viena valdžia. Teritorijos svarba yra ta, kad apibrėžia tautą-populus, o taip pat nubrėžia valdžios ribas. Toje teritorijoje gali veikti tik viena valdžia, kuriai tauta paklūsta. Jei toje teritorijoje atsiranda kita konkuruojanti valdžia, tada turime reikalą su anarchija. Valdžia yra tas elementas, kuris kyla iš tautos ir kuri savo valdžią įgyvendina tos teritorijos ribose. Valdžia yra organizacinis organas, kuris yra būtinas tautai organizuojant savo gyvenimą. Valdžios ir tautos santykis yra pavaldinystės santykis, kai tauta paklūsta valdžiai. Tačiau tai nereikia suprasti siaurai. Be pavaldinio nebūtų valdovo, o be valdovo – p...
Visiems yra žinimas posakis „Politika – kompromisų menas“. Tai reiktų suprasti, kad kiekviena pusė padaro tam tikras nuolaidas, tačiau pasiektas laimėjimas vertingesnis abiem pusėms. Tai taip pat reikėtų suprasti, kad tokio kompromiso pasiekimas reiškia klausimo uždarymą bent jau artimiausioje ateityje iki neatsiras naujos aplinkybės. Tačiau ne visi politiniai klausimai yra tokie „paprasti“, kad būtų galima rasti tą kompromisą ir ypač kai politinės galios nelygios ir tame dalyvauja dar kokios nors trečiosios jėgos. Tokiu atveju klausimas prilygsta posakiui „būti ar ne būti“. Tragiškiausia tokiu atveju yra bandymas per prievartą tą tariamą kompromisą primesti, galvojant kad taip bus problema išspręsta, tuo labiau žinant kad toks tariamas „kompromisas“ netenkina nei vienos, nei kitos pusės. Būtent taip dabar bandoma spręsti asmenvardžių rašymą lietuviškuose asmens dokumentuose. Šių metų kovo pabaigoje TS-LKD narys A. Kubilius pateikė įstatymo projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokume...
Daug politologų ir apžvalgininkų Lietuvoje ir užsienyje teigia, kad tradicinės partijos išgyvena ideologinę krizę, ko pasekoje mes matome kylančius naujus politinius darinius ir veikėjus. Stebint pasaulio įvykius ir tradicinių partijų lyderių retoriką susidaro įspūdis, kad tradicinės partijos gyvena, kalbant ekonominiais terminais, produkto gyvavimo ciklo pabaigoje, nes nebesugeba prisitaikyti prie naujų realijų ir rinkėjai palengva nuo jų nusisuka. Anot prof. V. Radžvilo, klasikinę horizontaliąją politinę ideologiją kairė-dešinė keičia naujoji vertikalioji ideologija globalizmas-nacionalizmas. Krikdemiškoji ideologija pastaruoju metu Lietuvoje patiria tam tikrą puolimą, prikišant jai radikalumą, atsilikimą ir aplamai tarsi yra nebesuderinama su šiandienine pasaulio realybe. Tai pastaruoju metu ypač išryškėjo tokiuose socialiniuose klausimuose, kaip šeimos politika, tautiškumas. Dažnai netgi galime rasti tokių teiginių, kuriuose tarsi iškapstoma problema ten, kur jos nėra. Pavyzdžiui p...
Praeitą savaitę įvykusi žodžiais nebeapsakoma tragedija Kėdainiuose vėl sukrėtė visą Lietuvą. Vėl žvalgomės vieni į kitus ir klausiame, kaip taip galėjo atsitikti, kur čia nesuveikė sistema, kas dėl to kaltas. Bjauru, kad šis kraupus atvejis tapo gera proga kai kam pasireikšti, o taip pat kitus dergti ir žeminti. Jau turbūt akivaizdu, kad per įvyksiančią neeilinę Seimo sesiją bus priimtas pataisytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas praplečiantis smurto sąvokas. Tik labai abejotina, ar vien keisdami ir griežtindami teisės aktus kažką pakeisime. Kiekvienam mastančiam aišku, kad labiausiai nuo nusižengimo ar nusikaltimo atgraso ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas! Tame neišvengiamume ir slypi ne tik visa vaiko teisių apsaugos sistemos, bet ir mūsų visuomenės ir valstybės bėda. Pats įstatymas tėra tik tušti žodžiai surašyti ant lapo. Kad įstatymas veiktų reikia, kad jis būtų taikomas. Kodėl jis nėra taikomas, taip kaip mes norėtume, ir yra turbūt esminis klausimas. Vien ti...