Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kuo žavus Punskas ir ko ten vyko Premjeras?

Punskas – kaip patys punskiečiai savo – Lenkijos lietuvių sostinė. Tai nedidelė savivaldybė Lenkijos šiaurės rytuose, betarpiškai besiribojanti su Lietuva, kurioje daugumą gyventojų sudaro lietuviai. Oficialioji statistika skelbia, kad lietuviai sudaro 75-80 proc. visų gyventojų. Patys punskiečiai sako, kad tikrų lenkų čia tėra vienas kitas atvykęs – kiti yra tiesiog valstybinę tapatybę pasirinkę lietuviai.
Šiais laikais, kai mūsų viešojoje erdvėje tautiškumas nebėra kažkokia vertybė, nuvažiavus į Punską ir pasivažinėjus po jo apylinkes, greitai supranti, kokia tai vertybė vietiniams lietuviams. Tų žmonių pastangos puoselėti savo tradicijas ir kultūrą ir daro didžiausią įspūdį. Kai lenkai sako, kad jei nori pasimokyti patriotizmo, tai reikia vykti į Vilniją, taip lietuviams, kurie nevertina lietuvybės, vertėtų praleisti savaitę atostogų Punske, pasivažinėti po apylinkes dviračiu. Tikrai nepasigailėtų! Lietuviškumo simbolių koncentracija čia turbūt didesnė nei Pietryčių Lietuvoje, kur iškeltomis trispalvėmis ir Vyčiais rodoma tam tikrą pozicija. Likusioje Lietuvos dalyje tiek daug tokių dalykų nepamatysi. Tuo tarpu Punske tas ir yra žavinga, kad tie lietuviškumo simboliai nekrenta taip aiškiai į akis, tačiau jų galima rasti vos ne kiekviename žingsnyje. Tai ir Gedimino stulpai ar dvigubi kryžiai ant tvorų, ar autobusų stotelėse, įvairūs koplytstulpiai skirti knygnešiams įamžinti, ar Lietuvos tūkstantmečiui pažymėti ar galiausiai pakelės akmenys, su iškaltais lietuviškais užrašais pažymėti įvairius gyvenimo įvykius. Verta pažymėti, kad Punsko apylinkėse yra ir Lietuvos partizanų kapaviečių.
Punske Žolinės yra didelė šventė. Čia yra lietuvių kunigų, Kazimiero Jonkaičio ir Simono Norkaus, pastatyta ir 1887 m. konsekruota Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia. Taigi Žolinės, Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo šventė čia švenčiama išskirtnai, su turgumi ir liaudiškais koncertais pagrindinėje miestelio aikštėje. Pasisvečiuoti ir prekiauti atvyksta čia tiek vietiniai, tiek ir gamintojai bei prekybininkai iš Lietuvos.
Šią savaitę per Žolines, Punske apsilankė Lietuvos Premjeras Saulius Skvernelis. Visgi šis vizitas kelia tam tikrų klausimų, nuo kurių atsakymo daug priklauso, kaip toliau, kiek tai nuo mūsų priklauso, rutuliosis lietuvių-lenkų santykiai. Pirmiausia kyla klausimas ar ši data buvo pasirinkta atsitiktinai ir dėl pačio vizito tikslo. Kai vienos valstybės vienas iš vadovų lanko savo tautiečius kitoje valstybėje yra gerai, be jokios abejonės. Tai svarbu vietinėms bendruomenėms. Tačiau, tai taip pat siunčia tam tikra žinutę, kurios interpretavimas labai priklauso nuo konteksto. O kontekstas yra toks, kad dabar lietuvių-lenkų santykiuose yra naujų įtampų dėl atsiradusio naujo dirgiklio – Lenkijos pasai su Aušros Vartų atvaizdu. Nemažai yra teigiančių, kad to nereikia sureikšminti, tačiau vienareikšmiškai tai turi didelę simbolinę reikšmę, ir to niekas neneigia. Oficialiai teigiama, kad šis vizitas skirtas Lenkijos lietuvių bendruomenei. Visgi tai kelia abejonių ir turbūt tikruosius tikslus išduoda neslepiamas faktas, kad tai daroma prieš rugsėjį planuojamą Premjero oficialų vizitą į Lenkiją, kur bus susitinkama su Lenkijos ministre pirmininke Beata Šydlo. Lietuvos-Lenkijos santykiai, nors anot Premjero yra padaryta nemaža pažanga, visgi yra įstrigę ir pagrindinė problema yra tautinių mažumų reikalai. Ir šioje vietoje būtent Lietuva yra ta pusė, kuriai yra primesta „neatliekančios namų darbų“ rolė. Taigi, mūsų Premjero susitikimas su Lenkijos kolege, žinant dabartinės Lenkijos vadovybės principingumą, tikrai nebus lengvas ir teks atlaikyti primestas žaidimo taisykles. Turint tai omeny darytina išvada, kad šis vizitas greičiausiai turi tam tikrą propogandinį bruožą, ir yra skirtas Lietuvos vartotojui, bandant kompensuoti iki to laiko rodytą nejautrumą lietuviškiems reikalams lietuvių-lenkų santykiuose. Dar blogiau, jei tai yra susiję su tam tikrais būsimais planais „atlikti namų darbus“ ar „peržengti kompleksus“. Kas čia turima omeny, galima numanyti.
Kad šis vizitas turėtų kažkokį poveikį Lenkijos pusei yra labai abejotina. Visų pirmą šių tautinių mažumų politiniai svoriai ir įtaka šalių politiniams procesams yra visiškai nepalyginami. Dėl to Lenkijoje šis vizitas plačiau net nebuvo pastebėtas išskyrus vietinę žiniasklaidą. Tai, rodo kad Lenkijoje į tai nėra kreipiama didesnio dėmesio ir politinio įspūdžio tai nedaro.
Taigi, ar gražios kalbos ir duoti pažadai Lenkijos lietuviams buvo pagrįsti ir nuoširdūs ar tik politinis show prieš sudėtingą rudeninį politinį sezoną lietuvių-lenkų santykiuose parodys laikas. Jei tai show, tai lietuvių-lenkų (Lietuvos-Lenkijos) santykiuose bus padaryta daugiau žalos nei naudos. 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Geriau paminklas lenkui, nei lietuviui ...

Juzefas Pilsudskis tiek lietuviams, tiek lenkams gerai žinomas. Galima tik pavydėti, kai valstybėje atsiranda tokių asmenybių, kurios suvaidina lemiamą vaidmenį valstybės raidoje, jo nuopelnai Lenkijos valstybei yra neabejotini ir neginčijami. Tad nieko nuostabaus, kad tikriausiai kiekviename Lenkijos mieste ir miestelyje rasime J. Pilsudskio galvę ar aikštę, o ne retai ir paminklą ar bent paminklinę lentą. Nors Lenkijoje tuo metu J. Pilsudskį nemažai kas kritiškai vertino kaip valstybės veikėją, tačiau dabar turbūt tokių mes praktiškai nerasime. Verta pažymėti, kad ir dabar pačioje Lenkijoje dėl J. Pilsudskio veiklos karts nuo karto galima išgirsti tam tikrų nuo bendro vertinimo nukrypstančių nuomonių. Čia galima prisiminti vieno Lenkijos istoriko Zbigniewo Gluza  raginimą atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus okupaciją 1920 m., arba kitą Lenkų istoriką Meteuszą Staroń , kuris teigia, kad „Želigovskio maištas“, tai iš esmės tie patys „žalieji žmogeliukai“, kuriuos V.Putinas panaudojo o...

Ir visgi … graži ta Pietryčių Lietuva !!!

Gegužės 8 dieną Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo įteikta Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įsteigta Stanislovo Rapolionio premija Gražinai Landsbergienei už nuopelnus Pietryčių Lietuvos švietimui, kuri vadovaudama V.Landbergio fondui daug prisidėjo remdama Pietryčių Lietuvos lietuviškas mokyklas ir darželius. Renginio metu gimnazijos mokiniai atliko teatralizuotą vaidmenį „Ir akmenys kalba“ tarsi sakantį apie didžią ir gilią šio krašto istoriją, kurią mes menkai žinome ir pažįstame. Renginyje taip pat skambėjo Stanislovo Rapolionio sudarytos lietuviškos religinės giesmės. Stanislovas Rapolionis turi ypatingą reikšmę Pietryčių Lietuvai, tai yra tos žemės žmogus, vertęs Bibliją į lenkų ir lietuvių kalbas. Tai buvo pirmas lietuvis apsigynęs teologijos daktaro laipsnį protestantiškame universitete ir pirmasis Karaliaučiaus universiteto Teologijos katedros vedėju. Jo aštriu protu ir iškalba žavėjosi net pats M. Liuteris, o paskaitų mėgdavo klausytis ne tik Karaliausčiaus mi...

Kaip švietimo įstaigų tinklo pertvarka palies Pietryčių Lietuvos mokyklas?

Algimantas Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ primininkas Gediminas Kazėnas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Vyriausybei patvirtinus naują švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus, siekiama naikinti mažas klases, kurios yra neefektyvios, žiūrint tiek iš viešųjų finansų naudojimo pusės, tiek dėl mokytojų kadrų kokybės pusės, tiek ir iš vaikų socializacijos pusės.  Šia reforma visų pirma siekiama stambinti klases. Klasėje nebegalės būti mažiau kaip 8 mokiniai, bus draudžiama formuoti jungtines 5 – 8 klases. Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose. Gimnazinėse III – IV klasėse mažiausias mokinių skaičius dar labiau didinamas iki 12 moksleivių. Taip pat įvedamas kriterijus gimnazijoms, kad jose nuo 2024 m. turi būti joje III klasėje turi būti nemažiau 21 moksleivio (nuo 2022 m. tai tik rekomendacija, o nuo 2026 m. kad gimnazijos III-klasių būtų nemažiau 31 moksleivio). Nesilaikant šių reikalavimų, tokios klasės nebūtų finansuojamos iš...