Punskas – kaip patys punskiečiai savo – Lenkijos lietuvių sostinė. Tai nedidelė savivaldybė Lenkijos šiaurės rytuose, betarpiškai besiribojanti su Lietuva, kurioje daugumą gyventojų sudaro lietuviai. Oficialioji statistika skelbia, kad lietuviai sudaro 75-80 proc. visų gyventojų. Patys punskiečiai sako, kad tikrų lenkų čia tėra vienas kitas atvykęs – kiti yra tiesiog valstybinę tapatybę pasirinkę lietuviai.
Šiais laikais, kai mūsų viešojoje erdvėje tautiškumas nebėra kažkokia vertybė, nuvažiavus į Punską ir pasivažinėjus po jo apylinkes, greitai supranti, kokia tai vertybė vietiniams lietuviams. Tų žmonių pastangos puoselėti savo tradicijas ir kultūrą ir daro didžiausią įspūdį. Kai lenkai sako, kad jei nori pasimokyti patriotizmo, tai reikia vykti į Vilniją, taip lietuviams, kurie nevertina lietuvybės, vertėtų praleisti savaitę atostogų Punske, pasivažinėti po apylinkes dviračiu. Tikrai nepasigailėtų! Lietuviškumo simbolių koncentracija čia turbūt didesnė nei Pietryčių Lietuvoje, kur iškeltomis trispalvėmis ir Vyčiais rodoma tam tikrą pozicija. Likusioje Lietuvos dalyje tiek daug tokių dalykų nepamatysi. Tuo tarpu Punske tas ir yra žavinga, kad tie lietuviškumo simboliai nekrenta taip aiškiai į akis, tačiau jų galima rasti vos ne kiekviename žingsnyje. Tai ir Gedimino stulpai ar dvigubi kryžiai ant tvorų, ar autobusų stotelėse, įvairūs koplytstulpiai skirti knygnešiams įamžinti, ar Lietuvos tūkstantmečiui pažymėti ar galiausiai pakelės akmenys, su iškaltais lietuviškais užrašais pažymėti įvairius gyvenimo įvykius. Verta pažymėti, kad Punsko apylinkėse yra ir Lietuvos partizanų kapaviečių.
Punske Žolinės yra didelė šventė. Čia yra lietuvių kunigų, Kazimiero Jonkaičio ir Simono Norkaus, pastatyta ir 1887 m. konsekruota Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia. Taigi Žolinės, Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo šventė čia švenčiama išskirtnai, su turgumi ir liaudiškais koncertais pagrindinėje miestelio aikštėje. Pasisvečiuoti ir prekiauti atvyksta čia tiek vietiniai, tiek ir gamintojai bei prekybininkai iš Lietuvos.
Šią savaitę per Žolines, Punske apsilankė Lietuvos Premjeras Saulius Skvernelis. Visgi šis vizitas kelia tam tikrų klausimų, nuo kurių atsakymo daug priklauso, kaip toliau, kiek tai nuo mūsų priklauso, rutuliosis lietuvių-lenkų santykiai. Pirmiausia kyla klausimas ar ši data buvo pasirinkta atsitiktinai ir dėl pačio vizito tikslo. Kai vienos valstybės vienas iš vadovų lanko savo tautiečius kitoje valstybėje yra gerai, be jokios abejonės. Tai svarbu vietinėms bendruomenėms. Tačiau, tai taip pat siunčia tam tikra žinutę, kurios interpretavimas labai priklauso nuo konteksto. O kontekstas yra toks, kad dabar lietuvių-lenkų santykiuose yra naujų įtampų dėl atsiradusio naujo dirgiklio – Lenkijos pasai su Aušros Vartų atvaizdu. Nemažai yra teigiančių, kad to nereikia sureikšminti, tačiau vienareikšmiškai tai turi didelę simbolinę reikšmę, ir to niekas neneigia. Oficialiai teigiama, kad šis vizitas skirtas Lenkijos lietuvių bendruomenei. Visgi tai kelia abejonių ir turbūt tikruosius tikslus išduoda neslepiamas faktas, kad tai daroma prieš rugsėjį planuojamą Premjero oficialų vizitą į Lenkiją, kur bus susitinkama su Lenkijos ministre pirmininke Beata Šydlo. Lietuvos-Lenkijos santykiai, nors anot Premjero yra padaryta nemaža pažanga, visgi yra įstrigę ir pagrindinė problema yra tautinių mažumų reikalai. Ir šioje vietoje būtent Lietuva yra ta pusė, kuriai yra primesta „neatliekančios namų darbų“ rolė. Taigi, mūsų Premjero susitikimas su Lenkijos kolege, žinant dabartinės Lenkijos vadovybės principingumą, tikrai nebus lengvas ir teks atlaikyti primestas žaidimo taisykles. Turint tai omeny darytina išvada, kad šis vizitas greičiausiai turi tam tikrą propogandinį bruožą, ir yra skirtas Lietuvos vartotojui, bandant kompensuoti iki to laiko rodytą nejautrumą lietuviškiems reikalams lietuvių-lenkų santykiuose. Dar blogiau, jei tai yra susiję su tam tikrais būsimais planais „atlikti namų darbus“ ar „peržengti kompleksus“. Kas čia turima omeny, galima numanyti.
Kad šis vizitas turėtų kažkokį poveikį Lenkijos pusei yra labai abejotina. Visų pirmą šių tautinių mažumų politiniai svoriai ir įtaka šalių politiniams procesams yra visiškai nepalyginami. Dėl to Lenkijoje šis vizitas plačiau net nebuvo pastebėtas išskyrus vietinę žiniasklaidą. Tai, rodo kad Lenkijoje į tai nėra kreipiama didesnio dėmesio ir politinio įspūdžio tai nedaro.
Taigi, ar gražios kalbos ir duoti pažadai Lenkijos lietuviams buvo pagrįsti ir nuoširdūs ar tik politinis show prieš sudėtingą rudeninį politinį sezoną lietuvių-lenkų santykiuose parodys laikas. Jei tai show, tai lietuvių-lenkų (Lietuvos-Lenkijos) santykiuose bus padaryta daugiau žalos nei naudos.
Komentarai
Rašyti komentarą