Šiais laikais neturint pakankamos finansinės paramos rinkiminei kampanijai, turbūt nelabai įmanoma pasiekti bent kiek reikšmingesnių rinkiminių rezultatų. Reta politinė partija rinkimuose apsieina be partinės struktūros ir politinių konsultantų bei įvaizdžio formuotojų. Struktūros išlaikymui ir konsultantams, be tam tikros finansinės paramos reta partija sugebėtu kiek sėkmingiau pasirodyti rinkimuose. Regioninės struktūros turėjimas ir jos vietinis įdirbis yra vienas svarbesnių elementų lemiančių gautų balsų skaičių regionuose. Kai kada yra manoma, kad stengtis vienos ar kitos partijos atstovui tam tikroje vienmandatėje apygardoje, kur yra iš anksto žinoma, kad nebus laimėta yra netikslinga. Tačiau reikia turėti omeny, kad tokie kandidatai atneša tam tikrą balsų skaičių į bendrą balsų katilą už partijos sąrašą daugiamenadatėje apygardoe. Būtent dėl to yra verta darbuotis net ir tokiose apygardoje, kuriose iš anksto yra žinoma, kad nebus laimėta. Deja tokie kandidatai dažnai dirba daugiau iš idėjos, o ne dėl pinigų ir dažnai lieka neįvertinami.
Pinigų reikšmę Lietuvos politikoje turbūt geriausiai rodo kilę įvairūs su tuo susiję skandalai. Tik kiek neramu, kad atrodo tokio tipo skandalai darosi vis dažnesni. Atrodo tik neseniai Lietuvą drebino BG Baltic ir Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio skandalas, kuris iš politikos pastarąjį eliminavo. O štai bręsta dar vienas susijęs su Skardžiaus sąsajomis su verslu, o tuo labiau su užsienio ir dar rytų. Kažkodėl atrodo, kad anksčiau tokie skandalai kildavo rečiau. Čia galime prisiminti prezidento Rolando Pakso rinkiminę kampaniją kuomet Jurijus Borisovas paaukojo 1 mln. litų. Galime taip pat prisiminti ir Darbo partijos rinkimines kampanijas, dėl vienos iš kurių ir buvo iškelta baudžiamoji byla dėl mokesčių mokėjimo vengimo, kuomet įtariama, kad neoficialiai buvo surinkta virš 20 mln. litų. Tačiau ar viską rinkimuose lemia vien pinigai, turbūt negalima taip teigti. Čia svarbūs ir daugelis kitų dalykų, kurie ne visada yra nuperkami už pinigus, tai kad ir lyderio charizma arba bendra rinkiminė nuotaika. Yra visuotinai žinoma, kad dalis rinkėjų yra „nepaperkami“, kaip kad tam tikra dalis TS-LKD rinkėjų. Jiems turbūt jokie šou ir jokios ypatingos rinkiminės kampanijos įspūdžio nepadarys, jie kaip balsavo, taip ir toliau balsuos už TS-LKD. Tokių ištikimų rinkėjų Lietuvoje turi kiekviena partija, tik gal kiek mažesnė dalimi nei TS-LKD. Paprastai didžiausia rinkiminė kova vyksta dėl tų taip vadinamų neapsisprendusių rinkėjų, kurių pas mus Lietuvoje yra didžioji dalis. Patraukiant ir atkreipiant jų dėmesį, naudojant įvairias rinkimines technologijas ir suvaidina savo vaidmenį pinigai.
Bet tada ir kyla klausimas, ar mes tikrai gauname tai, už ką manėme balsuojant? Šioje vietoje galima prisiminti kai kurių Signatarų prisiminimus, kad po Atkuriamoji Seimo pasileidimo, naujuose rinkimuose jau didelį vaidmenį pradėjo vaidinti pinigai, ko pasekoje nemaža dalis Signatarų, greičiausiai nesupratę to ir nepritraukę pinigų nebepajegė konkuruoti ir laimėti rinkimų. O kaip tik tuo metu vyko tolesnis tolesnis valstybės pamatų klojimas, vyko dydysis Lietuvos turto privatizavimas, kuris didžia dalimi nulėmė tolesnę mūsų socio-ekonominę raidą.
Tokia situacija veda prie to, kad pinigų pagalba išpopuliarintos programos ir sukurti lyderiai dažnai tų savybių neturi ir tikrai lyderiais netampa. Tokia lyderystė yra sąlyginė ir netvari. Dar blogiau, kad dažnai jais yra manipuliuojama ir tikrieji „pilkieji kardinolai“ lieka šešėlyje, taip išvengdami atsakomybės nesėkmės atveju ir įgydami galimybę toliau veikti ir siekti savo interesų. Be to tokia sistema blokuoja tikrų lyderių iškylimą, kurie yra nepavaldūs. Taip mes turime iš prinicipo yra neskaidrią sistemą, kuri tarnauja pati sau, o ne viešajam gėriui. Taip politinis ir ekonominis elitas tolsta nuo tautos, signalai iš tautos iki jų nebeateina arba ateina iškraipyti, tad ir priimami sprendimai yra atitinkami.
Komentarai
Rašyti komentarą