Apie lietuvių lenkų santykius daug prirašyta, ne kartą rašiau ir aš. Ta tema taip pat atlikta nemažai mokslinių tyrimų, analizių ir studijų. Tie tyrimai užčiuopia įvairius niuansus, nuo tapatybės, kalbos, tradicijų iki politinių klausimų. Nors tuose santykiuose yra daug pozityvių dalykų ir tam tikro abipusio toleravimo, visgi tam tikros sferos ir nuostatos išlikusios mažai pakitusios. Priežastys to mokslininkų yra jau ne kartą įvardintos, tačiau turbūt rinkiminė rinkėjų elgsena šioje Lietuvos dalyje ryškiausiai atskleidžia, kad ne ideologinės-vertybinės, o būtent politinės ir tautinės nuostatos išlieka dominuojančiomis viešajame gyvenime. Tačiau taip pat galima ir kita išvada, kad kasdieniuose santykiuose čia yra pakankamai tolerancijos. Būtent tai rodytų paskutinieji Seimo rinkimai Pietryčių Lietuvoje, Nemenčinės, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus apygardose.
2016 m. Seimo rinkimuose, daugiamandatėje apygardoje LLRA-KŠS surinko apie 10 tūkst. balsų mažiau nei paskutiniuose 2012 m. Seimo rinkimuose. Nors kritimas yra nemenkas, tačiau vertinant bendrai šis rezultatas nėra pats blogiausias. Iš kitos pusės, tai leidžia daryti prielaidą, kad maksimalus balsų skaičius, kuri LLRA-KŠS gali surinkti Lietuvoje ir yra apie 80 tūkst. balsų.
Labai svarbią vietą LLRA-KŠS rinkiminiams rezultatams turi Vilnius, kuriame gyvena apie 17 proc. lenkų, kas sudarytų apie 90 tūkst. asmenų. Nuo to, kokio palaikymo Vilniuje sulaukia LLRA-KŠS, labai smarkiai priklauso galutinis šios partijos rezultatas daugiamandatėje apygardoje. 2016 m. Seimo rinkimuose, būtent Vilniaus mieste gautų balsų skaičiaus, lyginant pagal 2012 m., krito smarkiausiai, nuo maždaug 30 tūkst. iki 20 tūkst. balsų, t. y. apie 1/3 balsų. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent Vilniuje sumažėjęs palaikymas ir lėmė bendrą gautų balsų skaičiaus mažėjimą 10 tūkst. balsų. Kitose savivaldybėse, kuriose dominuoja LLRA-KŠS 2012 ir 2016 m. vykusiuose Seimo rinkimuose rezultatų skirtumas yra minimalus. Vilniaus rajono savivaldybėje gautų balsų skaičius sumažėjo nuo 23 tūkst. iki 21 tūkst. balsų, o Šalčininkų rajono savivaldybėje liko praktiškai nepakitęs (nuo 11084 iki 11061 balsų). Šie duomenys taip pat labai aiškiai rodo, kad bendra viešoji nuomonė apie LLRA-KŠS Lietuvos lenkus veikia skirtingai, priklausomai nuo gyvenamos teritorijos. Tose savivaldybėse, kurios yra jau daug metų valdomos LLRA-KŠS (Vilniaus ir Šalčininkų rajonai) yra susiformavęs politinis monolitas ir tas poveikis yra minimalus, o Vilniaus mieste – labai ryškus.
Nors per 2016 m. Seimo rinkimus, per visą Lietuvą nusirito Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) banga, tačiau Pietryčių Lietuvoje ji buvo praktiškai nepastebima. Lietuvių rinkėjų balsai labiau poliarizuojasi, kas yra naudinga LLRA-KŠS. Ta poliarizacija ir LVŽS bangos efektas jaučiamas Nemenčinės apygardoje, kur lietuvių skaičius yra jau pakankamai didelis ir įvyko antras turas. Medininkų apygardoje, kur lietuvių žymiai mažiau, LVŽS bangos efektas praktiškai nepastebimas. Šalčininkų-Vilniaus apygardoje LVŽS banga buvo visai silpna ir tik kiek matomesnė tose didesnėse gyvenvietėse, esančiose prie Vilniaus (Pagirių apylinkė). Visose apylinkėse daugiausiai balsų gavo tradicinės partijos ir jų atstovai ir tik keliose reikšmingesnį balsų skaičių surinko LVŽS.
Taigi peršasi išvada, kad rinkėjai Pietryčių Lietuvoje yra labai konservatyvūs ir atkakliai laikosi savo nuostatų. Paaiškinimas čia būtų vienintelis – egzistuojanti įtampa lietuvių ir lenkų santykiuose ir verčia rinkėjus besąlygiškai susikoncentruoti ties savo politinėmis-tautinėmis „pozicijomis“ ir nesiblaškyti.
Visgi 2016 m. rinkiminiai rezultatai kai kuriose Medininkų apygardos apylinkėse leidžia manyti, kad LLRA-KŠS palaikymas nėra visiškai absoliutus. Tokia išvada darytina paanalizavus Kalvelių, Šumsko, Lavoriškių apylinkių rezultatus. Šios apylinkės yra šalia viena kitos ir LSDP kandidatas yra kilęs iš Kalvelių, o LLRA-LKŠS – iš Lavoriškių. Ir čia matyti, kad tiek kiek šoktelėjo LSDP kandidato balsų skaičius, tiek sumažėjo LLRA-KŠS kandidato palaikymas, lyginant su ankstesniais rinkimais. Visą tai rodytų, kad tas balsavimas „za swoich“, nėra absoliutus, kasdieniniuose santykiuose yra pakankamai tolerancijos ir tarpusavio palaikymo.
Taigi, kažkas yra negerai su Lietuvos viešąja politika, kuri nulėmė, kad politiniame lygmenyje yra susiformavusi tokia priešprieša, kuri neabejotinai įtakoja kasdienius santykius. Kas formuoja mūsų viešąją politiką ir kas atsakingas už tai, kad ji tokia susiformavo? Ir ką jau bekalbėti apie viešąją politiką tose dvejose savivaldybėse ...
Komentarai
Rašyti komentarą