Gediminas Kazėnas

Kas 10 metų Lietuvoje vykdomas visuotinis gyventojų surašymas. Iki šiol surašymai vykdavo „gyvai“, kuomet buvo lankomi gyventojų būstai ir surašomi juose gyvenantys žmonės. 2021 m., gal dėl Lietuvoje ir pasaulyje siaučiančios Covid-19 pandemijos, vengiant kontaktų, gal dėl dar kažkokių priežasčių buvo atsisakyta „gyvo“ surašymo. Kaip rašoma Statistikos departamento tinklapyje, „Surašymas atliktas administracinių duomenų pagrindu, naudojant pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis (Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, SODROS duomenų bazės ir kt.). Siekiant efektyvaus valstybės lėšų naudojimo, buvo atsisakyta įprasto būdo, kai gyventojai pateikia duomenis apie save, atsakydami į surašymo lape pateiktus klausimus.“  Visgi tokia antrinių šaltinių analizė panašu, kad neparodė tikslaus Lietuvos gyventojų vaizdo. Visuotinio surašymo tikslas yra nustatyti realų Lietuvos gyventojų skaičių tam tikrame laikotarpyje. Tod...

  Spalio 1 – 29 dienomis Vilniaus rajono Avižienių, Mickūnų, Riešės, Sudervės ir Zujūnų seniūnijose vyko apklausos, kurių tikslas buvo sužinoti gyventojų nuomonę apie aktualiausius Vilniaus rajono priemiesčių seniūnijų gyventojų keliamas problemas, kurias dabartinė Vilniaus rajono savivaldybės administracija visais įmanomais būdais neigia. Apklausa įvyko tik Avižienių seniūnijoje, kur aktyvumas buvo didesnis nei reikalaujamas 10 proc. minimumas nuo deklaruotų gyventojų skaičiaus. Deja, dėl mažo gyventojų aktyvumo, kitose seniūnijose apklausa neįvyko. Kodėl taip atsitiko, priežasčių yra keletas, tad apie viską nuo pradžių. Dar prieš inicijuojant šį reikalą buvo susidurta su atkakliu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pasipriešinimu. Matyt labai nenorėjo sužinoti ką galvoja tam tikrais klausimais šių seniūnijų gyventojai. Reikia pasakyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės teisininkai yra unikalūs savaip interpretuojant teisės aktus. Šiuo atveju taip pat buvo teigiama, kad ...

Lietuvai šiuo metų rūpesčių netrūksta – dar nėra iki galo susitvarkyta su COVID-19 pandemija ir aplink ja kylančiu chaosu, kai Baltarusijos diktatorius sumastė pradėti prieš Lietuvą hibridinį karą – pasiųsti į Lietuvą tūkstančius nelegalių migrantų. Pietryčių Lietuva jau tampa(o) simptomiška Lietuvos vidaus politikos problema. Kas dieną mūsų pasieniečiai jų pagauna virš 100, šiuo metu nelegalių migrantų stovyklose Lietuvoje jau jų yra gerokai virš 3000. Lietuva nebuvo pasiruošusi tokiam nelegalių migrantų antplūdžiui, o jų skaičius auga taip sparčiai, todėl natūralu, kad yra daug iššūkių ir spręstinų klausimų, ne visada viskas einasi sklandžiai, neišvengiamai ir kažkokių klaidų padaroma. Krizė kai kam visada yra naujas šansas. Tik čia visada yra du keliai kaip tu pasinaudosi tuo šansu: ar pats prisiimsi atsakomybę ir išėjęs iš savo „komforto zonos“ imsiesi daryti permainas visų pirmą savo gyvenime, ar kaip tik – pasinaudodamas kilusia sumaištimi, aplinkinių pakrikimu, dar labiau tą sum...

Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama savo politinių tikslų, geriau renkasi rodyti gėdingą nekompetenciją, nei pripažinti faktus ir pradėti spręsti realias gyventojų problemas. Gegužės 17 d. Maišiagalos gyventoja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės peticijų komisiją, prašydama spręsti darželių trūkumo valstybine kalbą klausimą. Pareiškėja labai aiškiai savo kreipimesi išdėstė faktus ir net pasiūlė apsvarstyti vieną variantą. Pareiškėja nurodė, kad Maišiagalos lopšelyje-darželyje yra įsteigtos po 2 grupes lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba ir kad eilėje į lenkų grupes laukia vos 5 vaikai, o į lietuvių – 45 vaikai. Tai akivaizdus faktas, kad vaikai laukiantys į lietuvių ir lenkų kalba ugdomąsias darželių grupes turi nevienodas galimybes patekti. Pareiškėja taip pat, remdamasi savivaldybės pateikiama informacija apie gyventojų skaičiaus pokytį Maišiagaloje, pagrindžia, kad gyventojų Maišiagaloje nuosekliai daugėja ir poreikis toliau tik didės. Kaip vienas iš siūlomų variantų problemai s...

Jau kuris laikas Lietuvoje karts nuo karto iškyla klausimas dėl tautinėms mažumoms pasiekiamos informacijos. Tai ypač aktualu tampa tam tikrų krizių ir pavojų akivaizdoje. Paskutinis atvejis, akivaizdžiai rodantis tautinių mažumų būvimą visiškai kitoje informacinėje erdvėje (tuo labiau nedraugiškoje) yra Covid-19 pandemija ir nuostatos dėl skiepyjimosi. Todėl tokie svarstymai, kaip „susigrąžinti“ tautines mažumas į nacionalinę informacinę erdvę tikrai yra reikalingi ir reikia padėkoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Kultūros komitetams už rodomą dėmesį šiam klausimui. Nors nesu žiniasklaidos specialistas, tačiau kiekvienas nesunkiai suvokiame, kad fiziškai paleisti naują televizijos kanalą yra viena, o užpildyti jį turiniu yra visiškai kas kitą. O turinio užpildymas yra pagrindinis dalykas, kuris lems šio kanalo žiūrimumą ir populiarumą. Dauguma atliktų tyrimų rodo, kad Lietuvos lenkai pažiūri ir lietuviškus kanalus, nori integruotis, ir laukia atitinkamo dėmesio iš Lietuvo...

 Tęsiame, panašių savivaldybių, tiek gyventojų skaičiumi, tiek ir geografine specifika (abi žiedinės savivaldybės), palyginimą. Šį karta apie dviračių takus. Kodėl tai svarbu? Šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) didelis dėmesys yra skiriamas judumo politikai, tam yra numatomas ir finansavimas iš ES investicinių fondų !!! Tai ne tik „žaliosios“ politikos dalis, kuria yra mažinama automobilių daroma tarša, mažinami kamščiai miestuose ir netgi taupomas kelionės laikas, bet taip pat prisideda ir prie visuomenės sveikatingumo didinimo. Kaip pateikiama esinvesticijos.lt portale, Lietuvai 2014 – 2020 m. pagal priemonę „Darnaus judumo sistemų kūrimas“ buvo skirta virš 1 mln. eurų ir nereikalaujama jokio kofinansavimo !!! Kai kuriose Europos šalyse dviračiai yra ypač populiari transporto priemonė, čia visų pirmą pagalvojame apie Olandiją, Skandinavijos šalis, Šveicariją. Dviratis yra ne tik ekologiška transporto priemonė, bet puiki laisvalaikio praleidimo priemonė, daranti įtaką žmonių sav...

 Vilniaus rajono savivaldybė dažnai skelbiasi, kad yra puikiai valdoma, ji visais rūpinasi, žmonės ja yra patenkinti. Nors tai yra savivaldybė kuri yra arčiausiai Lietuvos politinio ir ekonominio centro – Vilniaus miesto, tačiau tiek Laisvosios rinkos instituto (9-12 vieta), tiek Vilniaus politikos analizės instituto (13 vieta) atliktas Lietuvos savivaldybių indekso rodikliai rodo, kad Vilniaus rajono savivaldybę daugeliu rodikliu lenkia, atrodytų, daug prastesnėje padėtyje esančios Lietuvos savivaldybės, o iki tokių, atrodytų panašių savivaldybių, kaip Kauno ar Klaipėdos rajonai yra toli, toli. Vasario mėnesio Vilniaus rajono taryba patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės strateginės veiklos planą (SVP). Tai yra taktinis dokumentas, rodantis savivaldybės planuojamus darbus artimiausioje ateityje (iki 2023 m.). Toks pat, tik dieną anksčiau, buvo patvirtintas ir Kauno rajono savivaldybės strateginės veiklos planas. Taigi, pabandykime palyginti, atrodytų panašias, savivaldybės, kai...