Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apklausos Vilniaus rajone – per vargus ir sunkumus

 Spalio 1 – 29 dienomis Vilniaus rajono Avižienių, Mickūnų, Riešės, Sudervės ir Zujūnų seniūnijose vyko apklausos, kurių tikslas buvo sužinoti gyventojų nuomonę apie aktualiausius Vilniaus rajono priemiesčių seniūnijų gyventojų keliamas problemas, kurias dabartinė Vilniaus rajono savivaldybės administracija visais įmanomais būdais neigia. Apklausa įvyko tik Avižienių seniūnijoje, kur aktyvumas buvo didesnis nei reikalaujamas 10 proc. minimumas nuo deklaruotų gyventojų skaičiaus. Deja, dėl mažo gyventojų aktyvumo, kitose seniūnijose apklausa neįvyko.

Kodėl taip atsitiko, priežasčių yra keletas, tad apie viską nuo pradžių. Dar prieš inicijuojant šį reikalą buvo susidurta su atkakliu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pasipriešinimu. Matyt labai nenorėjo sužinoti ką galvoja tam tikrais klausimais šių seniūnijų gyventojai. Reikia pasakyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės teisininkai yra unikalūs savaip interpretuojant teisės aktus. Šiuo atveju taip pat buvo teigiama, kad apklausų iniciatyvos teisė priklauso merui, nors Vietos savivaldos įstatyme aiškiai yra pasakyta, kad tokia iniciatyvos teisę turi ir 1/3 tarybos narių grupė. Galiausiai ginčą išsprendė teismas, įpareigodamas Vilniaus rajono savivaldybės administraciją apklausą paskelbti.

Tačiau tuo šio klausimo eiga netapo lengvesnė. 2021 m. rugsėjo tarybai buvo patektas apklausų vykdymo aprašo projektas, kuriame net nebuvo kalbama apie galimybę vykdyti apklausą elektroninių ryšių priemonėmis, kaip numatyta Vietos savivaldos įstatyme (42 str.). Visos Tarybos opozicijos pastabos dėl neatitikimo įstatymui tiesiog buvo ignoruotos. Tik sulaukus Vyriausybės atstovo savivaldybėje pastebėjimo, buvo tariamai pataisytas projektas, prirašant, kad elektroninėmis ryšių priemonėmis galimas esant techninėms galimybėms. Kadangi dar prieš savivaldybės administracijos atstovai tvirtino, kad tokios techninės galimybės šiuo metu nėra, tai akivaizdu, kad nesant suinteresuotumui, tokios techninės galimybės gali ilgai neatsirasti. Praktiškai tai reiškia, kad tokia formuluotė užkerta elektroninės apklausos galimybę.

Ne ką mažiau keistas (švelniai tariant) buvo ir gyvos apklausos organizavimas. Visų pirmą genealioji Vilniaus rajono teisininkė išsitraukė 2008 m. vasario 21 d. VRM ministro įsakymą Nr. 1V-66, dėl apklausų lapų, protokolo formos, reikalavimų patalpoms ir juo remdamasi sukėlė tokius reikalavimus apklausos komisijoms, kaip balsus skaičiuoti pagal kaimus, o gyventojams pasirašyti ant apklausos lapo. Teko pasiginčyti, kad šis teisės aktas net negali būti taikomas šioms apklausoms, nes šis Vidaus reikalų ministro įsakymas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1019 „Dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris savo ruožtu įgyvendina 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą Nr. I-558. T.y. Vilniaus rajono savivaldybės teisininkai sugalvojo vadovautis visiškai kitų įstatymu, kuris šiuo atveju yra perteklinis ir skirtas klausimams dėl administracinių ribų klausimams spręsti. Be to, vadovaujantis šiuo Vyriausybės nutarimu, apklausą turėtų organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Vyriausybės veiklos įgyvendinimo priemones arba priimdama atskirus sprendimus. Mūsų atveju, gyventojų apklausa turėjo būti organizuojama remiantis Vietos savivaldos įstatymu ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintu aprašu. Tačiau, kaip visada, taip ir šiuo atveju visi mūsų argumentai Vilniaus rajono administracijos teisininkams ne motais. Vienintelis ką pavyko pasiekti, tai atšauti reikalavimą balsus skaičiuoti pagal kaimus, tačiau gyventojų parašai ant apklausos lapų buvo palikti (vadovaujantis tuo netaikytinu Vidaus reikalų ministro įsakymu) ir argumentuojant, kad apklausa yra atvira. Tačiau mūsų argumentai, kad atviras balsavimas visiškai nereiškia, kad po balsavimo lapu reikia pasirašyti, kur net remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 116 str. kuriame aiškiai nurodyta, kad atviras balsavimas yra tas pats, kas slaptas, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto balsavimo kabinomis, o biuleteniai užpildomi tiesiog salėje ir biuletenių pasirašyti nereikia, liko neišgirsti, o gal tiksliau – ignoruoti.

Tokie tad „nedideli“ nesusipratimai buvo kilę dar prieš prasidedant apklausoms. Tačiau ir pats apklausų vykdymas buvo ne ką mažesnis nesusipratimas. Visų pirmą, kaip jau buvo sakyta, apklausos buvo vykdomos „gyvai“, t.y. gyventojai turėjo atvykti ir fiziškai užpildyti apklausos lapus. Laikas buvo paskirtas seniūnijų darbo valandomis. Ką tai reiškia priemiesčiuose gyvenančioms šeimoms, kurios dirba Vilniuje yra akivaizdu. Dauguma atvykusių taip ir teigė, kad tai yra didelė kliūtis. O tai kad terminas buvo ištęstas visą mėnesį, reikalo nei kiek nepagerino, nes darbo valandomis žmonės dirba !!!

Nemažai gyventojų skundėsi, kad per vėlai sužinojo apie tokią apklausą arba aplamai nieko apie tai nežinojo. Tai vėl viskas labai paprastai paaiškinama. Informacijos sklaida apie apklausas buvo labai skurdi. Informacija buvo iškabinta prie seniūnijų, paskelbta Vilniaus rajono savivaldybės tinklapyje, kurį turbūt aplamai mažai kas skaito, jei nėra kažkokio konkretaus intereso. Kitas dalykas, kad šiame tinklapyje skelbiama informacija labai greitai „nuvažiuoja žemyn“ ir tampa nebematoma. Susirasti ją gali tik konkrečiai jau turėdamas tokį tikslą per paiešką. Taip pat informacija buvo vieną kartą paskelbta savivaldybės Facebook paskyroje, kas irgi yra akivaizdu, kad nepakankama. Žinant, kaip prieš rinkimus Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir seniūnijų darbuotojai sugeba pasiekti savo rinkėjus ir juos tinkamai informuoti (sic!), akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo jokio intereso išgirsti atsakymus į opozicijos suformuotus šių seniūnijų gyventojams aktualius klausimus.

Dėl neįvykusių apklausų (išskyrus Avižienių seniūniją) dabartinė Vilniaus rajono administracija gali tyliai džiūgauti. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, iš tų dalyvavusių visais klausimais daugiau kaip 90 proc. dalyvavusių pasisakė „UŽ“. Ir tai yra labai reikšminga. Be to, ledai šiuo atveju yra pralaužti ir precedentas sukurtas. Tad net neabejoju, kad šis vietos valdžios konsultavimosi su gyventojais instrumentas nuo šiol bus naudojamas dažniau (opozicija tuo pasirūpins) ir valdžia turės į tai atsižvelgti. Apklausų rezultatai bus aptariami lapkričio mėnesio Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Žiūrėsime, ką į tai atsakys LLRA valdoma Vilniaus rajono savivaldybės tarybos dauguma, gal ir toliau sakys, kad „nėra poreikio“.

Su visais apklausos rezultatais galima susipažinti čia: https://www.vrsa.lt/index.php?1507504742 


Paskelbta Voruta.lt 2021-11-15, http://www.voruta.lt/gediminas-kazenas-apklausos-vilniaus-rajone-per-vargus-ir-sunkumus/ 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Geriau paminklas lenkui, nei lietuviui ...

Juzefas Pilsudskis tiek lietuviams, tiek lenkams gerai žinomas. Galima tik pavydėti, kai valstybėje atsiranda tokių asmenybių, kurios suvaidina lemiamą vaidmenį valstybės raidoje, jo nuopelnai Lenkijos valstybei yra neabejotini ir neginčijami. Tad nieko nuostabaus, kad tikriausiai kiekviename Lenkijos mieste ir miestelyje rasime J. Pilsudskio galvę ar aikštę, o ne retai ir paminklą ar bent paminklinę lentą. Nors Lenkijoje tuo metu J. Pilsudskį nemažai kas kritiškai vertino kaip valstybės veikėją, tačiau dabar turbūt tokių mes praktiškai nerasime. Verta pažymėti, kad ir dabar pačioje Lenkijoje dėl J. Pilsudskio veiklos karts nuo karto galima išgirsti tam tikrų nuo bendro vertinimo nukrypstančių nuomonių. Čia galima prisiminti vieno Lenkijos istoriko Zbigniewo Gluza  raginimą atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus okupaciją 1920 m., arba kitą Lenkų istoriką Meteuszą Staroń , kuris teigia, kad „Želigovskio maištas“, tai iš esmės tie patys „žalieji žmogeliukai“, kuriuos V.Putinas panaudojo o...

Ir visgi … graži ta Pietryčių Lietuva !!!

Gegužės 8 dieną Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo įteikta Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įsteigta Stanislovo Rapolionio premija Gražinai Landsbergienei už nuopelnus Pietryčių Lietuvos švietimui, kuri vadovaudama V.Landbergio fondui daug prisidėjo remdama Pietryčių Lietuvos lietuviškas mokyklas ir darželius. Renginio metu gimnazijos mokiniai atliko teatralizuotą vaidmenį „Ir akmenys kalba“ tarsi sakantį apie didžią ir gilią šio krašto istoriją, kurią mes menkai žinome ir pažįstame. Renginyje taip pat skambėjo Stanislovo Rapolionio sudarytos lietuviškos religinės giesmės. Stanislovas Rapolionis turi ypatingą reikšmę Pietryčių Lietuvai, tai yra tos žemės žmogus, vertęs Bibliją į lenkų ir lietuvių kalbas. Tai buvo pirmas lietuvis apsigynęs teologijos daktaro laipsnį protestantiškame universitete ir pirmasis Karaliaučiaus universiteto Teologijos katedros vedėju. Jo aštriu protu ir iškalba žavėjosi net pats M. Liuteris, o paskaitų mėgdavo klausytis ne tik Karaliausčiaus mi...

Kaip švietimo įstaigų tinklo pertvarka palies Pietryčių Lietuvos mokyklas?

Algimantas Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ primininkas Gediminas Kazėnas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Vyriausybei patvirtinus naują švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus, siekiama naikinti mažas klases, kurios yra neefektyvios, žiūrint tiek iš viešųjų finansų naudojimo pusės, tiek dėl mokytojų kadrų kokybės pusės, tiek ir iš vaikų socializacijos pusės.  Šia reforma visų pirma siekiama stambinti klases. Klasėje nebegalės būti mažiau kaip 8 mokiniai, bus draudžiama formuoti jungtines 5 – 8 klases. Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose. Gimnazinėse III – IV klasėse mažiausias mokinių skaičius dar labiau didinamas iki 12 moksleivių. Taip pat įvedamas kriterijus gimnazijoms, kad jose nuo 2024 m. turi būti joje III klasėje turi būti nemažiau 21 moksleivio (nuo 2022 m. tai tik rekomendacija, o nuo 2026 m. kad gimnazijos III-klasių būtų nemažiau 31 moksleivio). Nesilaikant šių reikalavimų, tokios klasės nebūtų finansuojamos iš...