Tęsiame, panašių savivaldybių, tiek gyventojų skaičiumi, tiek ir geografine specifika (abi žiedinės savivaldybės), palyginimą. Šį karta apie dviračių takus. Kodėl tai svarbu?
Šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) didelis dėmesys yra
skiriamas judumo politikai, tam yra numatomas ir finansavimas iš ES
investicinių fondų !!! Tai ne tik „žaliosios“ politikos dalis, kuria yra
mažinama automobilių daroma tarša, mažinami kamščiai miestuose ir netgi
taupomas kelionės laikas, bet taip pat prisideda ir prie visuomenės
sveikatingumo didinimo. Kaip pateikiama esinvesticijos.lt portale, Lietuvai
2014 – 2020 m. pagal priemonę „Darnaus judumo sistemų kūrimas“ buvo skirta virš
1 mln. eurų ir nereikalaujama jokio kofinansavimo !!!
Kai kuriose Europos šalyse dviračiai yra ypač populiari transporto
priemonė, čia visų pirmą pagalvojame apie Olandiją, Skandinavijos šalis,
Šveicariją. Dviratis yra ne tik ekologiška transporto priemonė, bet puiki
laisvalaikio praleidimo priemonė, daranti įtaką žmonių savijautai ir
sveikatingumui. Dviračių paklausa Europoje labai auga ir prognozuojama, kad nuo
dabar parduodamų 20 mln. vnt, 2030 m. bus parduodama 30 mln. dviračių[1].
Kad Lietuvoje dviračiai darosi vis populiaresnė transporto priemonė ir jų
paklausa auga irgi akivaizdu, o prekybininkai teigia nepamenantys tokios
dviračių paklausos[2].
Vilniaus rajono savivaldybė pagrįstai didžiuojasi esamais
kultūros objektais. Jų čia šiai dienai sutvarkytų ir parengtų turistams yra
nemažai. Tačiau kita bėda, kad visi šie objektai, neturint nuosavo automobilio
praktiškai sunkiai pasiekiami. Todėl ir jų lankymas nėra intensyvus. Net
neabejoju, kad išplėtojus dviračių takų tinklą Vilniaus rajone, šių objektų
lankymas gerokai padidėtų. Tai labai pagyvintų savaitgalinį, šeimyninį vilniečių
turizmą į Vilniaus rajoną ir čia esančius turistinius ir kultūrinius objektus
ir miestiečiai savaitgaliais mielai su šeimomis patrauktų dviračiais į aplink
Vilnių esančias vietoves. Nauda būtų visokeriopa: suaktyvėtų Vilniaus rajono
paslaugų sektorius (barai, kavinės, smulkūs prekybiniai taškai), kurtusi naujos
darbo vietos, didėtų iš to pajamos į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą,
galiausiai didėtų visuomenės darnus judumas ir sveikatingumas. Kad tai yra ypač
aktualu, parodė karantinas ir jo metu išaugusi dviračių paklausa. Galiausiai
taip būtų dar vienoje plotmėje išnaudotas sostinės kaimynystės potencialas, dėl
ko Vilniaus rajono savivaldybė ne kartą yra sulaukusi pagrįstos kritikos.
Ką gi šiuo metu mes turime Vilniaus rajone. Gerai perkratęs
savo atmintį galiu išvardinti tik kelis dviračių takus, kurie jungia su
Vilniaus miestu: tai einantis palei plentą iš Vilniaus į Nemenčinę (bet jis yra
įrengtas Lietuvos automobilių kelių direkcijos) ir kiti – iš Didžiosios Riešės
ir nuo Bendorių į Vilnių. Pagal man iš Vilniaus r. savivaldybės administracijos
pateiktą informaciją, šiuo metu įrengti dviračių takus numatoma Nemenčinės
miestelyje, Pagiriuose ir vienas vienintelis esmingai reikšmingas objektas, tai
parengtas planas jungiantis Rukainius su Medininkais, kuriam įgyvendinti dabar
ieškoma finansavimo. Bus taip pat vystomi pėsčiųjų takai Juodšiliuose,
Maišiagaloje, kuriais matyt taip pat bus galima naudotis ir dviratininkams. O
juk būtų visai nieko, jei vilniečiai tuo taku pro Bendorius galėtų toliau
nuvykti iki Maišiagalos, į Juzefo Obrembskio muziejų ir po to gal užsinorėtų ir
papietauti „Grafo Dvaro“ kavinėje... Taigi, faktiškai Vilniaus rajone nėra
jokios aktyvaus laisvalaikio praleidimo infrastruktūros, išskyrus tas vietas,
kurios sukurtos Neries regioninio parko. O ir prie tų, kad jas aplankyti,
saugiai gali nuvykti tik automobiliu.
Paanalizavus Vilniaus rajono savivaldybės neseniai patvirtintą
strateginės veiklos planą (SVP) 2021 – 2023 metams matyti, kad šiai
didelį potencialą turinčiai krypčiai plėtoti nėra praktiškai skiriama jokio
dėmesio. Nors SVP, Susisiekimo ir gatvių
apšvietimo infrastruktūros gerinimo programoje ir yra užsiminta apie
dviratininkus ir netgi 03.01.04 uždavinys pavadintas „Sudaryti saugias sąlygas
rajono keliuose, miestelių bei kaimų gatvėse pėstiesiems ir dviratininkams“,
tačiau pasižiūrėjus tikslų, uždavinių ir priemonių išlaidų suvestinę,
akivaizdžiai matyti, kad dviračių takai čia nėra minimi.
Palyginkime su Kauno rajonu. Kauno rajono savivaldybės
patvirtintoje SVP, Kelių priežiūros ir viešojo transporto paslaugų įgyvendinimo
programoje aiškiai yra išskirtas uždavinys „Įrengti darnaus judumo sistemų
funkcionavimui būtiną fizinę ir intelektinę infrastruktūrą“ ir numatyta priemonė
„Vystyti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą“ ir pagal šią priemonę numatyta
kasmet nuo 2021 iki 2023 metų įrengti po 3 kilometrus naujų pėsčiųjų ir
dviračių takų, tam kasmet skiriant apie 250 tūkst. Eurų. Taip pat kasmet numatoma
atnaujinti po 2 kilometrus jau esamų pėsčiųjų ir dviračių takų.
Apibendrinant. Grubiai skaičiuojant, Kauno rajono
savivaldybė per tą laikotarpį parengia naudojimui apie 15 km. pėsčiųjų ir
dviračių takų, tuo tarpu Vilniaus rajono SVP išlaidų suvestinėje apie dviračių
takus net nėra užsiminta (tik šaligalvių ir apšvietimo įrengimas). Išraiškingiausias
faktas turbūt yra kad, kai Kauno rajono savivaldybė darnaus judumo skatinimą
yra išsikėlusi kaip atskirą uždavinį, tai Vilniaus rajono savivaldybės SVP net
žodžio „judumas“ nerasta !!! Žodis „dviračių“ yra pavartotas tik 2 kartus. Manyčiau
šių faktų pakanka, kad matytume, kad Vilniaus rajono vadovybė neturi jokios
vizijos, kaip turėtų atrodyti rajono kultūrinis ir socialinis gyvenimas
ateityje. Visas ligšiolinis muziejų ir etatų juose steigimas, kuomet nėra
numatyta veiklos plėtros pritraukiant daugiau lankytojų, nekuria pridėtinės
vertės ir tarnauja greičiausiai tik įdarbinant „savus“. O gal čia kaip tik to
ir siekiama – toliau gyventi užsidarius savame gete ir bet kokia kaina išlikti
valdžioje. Nes normalioje vakarų valstybėje seniai būtų nutiesti dviračių takai
iš Vilniaus į Maišiagalą, Dūkštas (ir toliau į Kernavę), Medininkus,
Lavoriškes, Jašiūnų dvarą.
Komentarai
Rašyti komentarą