Gerai pamenu, kaip ir kokią datą buvo organizuotas TVP Wilno atidarymas, kokios buvo žinutės siunčiamos iš TVP tuometinio vadovo (buvo akcentuojama, kad projektą finansuoja Lenkijos valstybė, o tai rodo strateginę reikšmę). Tai įvyko 2019 m. rugsėjo 17 d. Data buvo pasirinkta labai simbolinė t.y. tą dieną kai Lenkijoje yra minima, kaip Sovietų Rusijos įsiveržimo į Rytų Lenkiją data. Lenkija kaip valstybė krito ir nustojo egzistavusi. Viso to pasekoja Lenkijos tarpukario sienos smarkiai pasikeitė, ji neteko buvusiu okupuotų rytinių žemių (su Vilniumi, Gardinu ir Lvovu), tačiau buvo prijungtos vakarinės žemės (dabar vadinamos atgautomis žemėmis, "ziemie odzyskane"), anksčiau priklausiusios Vokietijai.
Tuo metu Lietuvoje jau buvo pakankamai žiniasklaidos priemonių lenkų kalba ir buvo retransliuojama TVP Polonia ir keletą kitų kanalų. Mano nuomone, pats šio kanalo atsiradimas buvo klaida. O dabartinis visas „sujudimas“ rodo, kad tai neatnešė jokio stabilumo ar pridėtinės vertės Lietuvos informacinei erdvei, o tik įnešė naujų įtampos taškų ir sukūrė dirbtinių konfliktų. Turime pakankamai savo žiniasklaidos, informacija lenkų kalba yra/buvo lengvai prieinama, todėl poreikis kurti atskirą kanalą nebuvo grindžiamas jokia realia spraga. Dabartinė diskusija dėl finansavimo mažinimo tik dar labiau išryškina ir sustiprina įspūdį, kad TVP Wilno nėra natūrali žiniasklaidos iniciatyva, o politinis projektas.
Dabar kyla nemažas sujudimas dėl planuojamo TVP Wilno biudžeto mažinimo. Pradėta rinkti parašai peticijai, kur skirta Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ir Lenkijos ambasadai Lietuvoje.
Kas mane labiausiai liūdina šioje situacijoje, kad yra reali rizika, kad vėliau visa finansinė našta gali būti perkelta Lietuvai (tokių balsų jau pasigirsta !!!). Dabar viešojoje erdvėje yra „užsukta“ nuomonė, koks jis reikalingas lenkų bendruomenei, kaip reikia šio kanalo ir pan. Tad Lenkijai atsisakius toliau finansuoti (ar smarkiai sumažinus finansavimą), bus pasiūlyta visą finansinę naštą prisiimti Lietuvai motyvuojant, kad tai esą „Lietuvos interesas“. Tokiu atveju atsidurtume situacijoje, kai turime mokėti už projektą, kuris neatitinka mūsų pačių informacinės politikos ir saugumo interesų.
Kokios rizikos ir iššūkiai
- Politinis jautrumas: Tokie projektai gali būti vertinami kaip kultūrinės diplomatijos priemonė, bet kartu kelti diskusijų dėl informacinės įtakos.
- Finansavimas: Kanalą finansuoja Lenkijos Užsienio reikalų ministerija, todėl kyla klausimų dėl nepriklausomumo.
- Auditorija: Nors kanalas skirtas Lietuvos lenkams, jis taip pat siekia pritraukti lietuvių žiūrovus, kas gali būti sudėtinga dėl kalbos barjero. Pradžioje jo translaivimas apsiribojo Pietryčių Lietuva (apėmė apie 21 proc. šalies gyventojų), dabar įrengus daugiau televizijos siųstuvų ir išplėtus retransliacijų aprėptį minėtos programos dabar gali būti nemokamai priimamos per anteną 66 proc. Lietuvos teritorijos, kurioje gyvena 70 proc. šalies gyventojų.
Turime nepamiršti ir istorinio konteksto. Lietuvos ir Lenkijos istorinis naratyvas ne visada sutampa: turime skirtingus akcentus, skirtingą patirtį ir savo jautrumus. Todėl nacionalinio saugumo požiūriu toks kanalas, kuriame gali dominuoti kitai valstybei palankus naratyvas, nėra palankus Lietuvai. Informacinis suverenitetas nėra abstrakti sąvoka – tai būtina valstybės saugumo dalis.
Įdomu ir tai, kaip į šią situaciją reaguoja Lenkijos ambasada Vilniuje. Ambasada viešai akcentuoja, kad TVP Wilno yra „svarbus kanalas“, o jo transliavimas Lietuvoje vyksta „bendradarbiaujant su Lietuvos puse“. Kitaip tariant, projektas pristatomas kaip Lenkijos visuomeninės televizijos dalis, transliuojama Lietuvoje. Būtent tai ir kelia klausimą: jei tai yra Lenkijos visuomeninis projektas, kodėl jis turėtų tapti Lietuvos finansine ir politine atsakomybe?
Užuot stiprinę savo medijų atsparumą, esame įtraukiami į dar vieną konfliktą, kurio galėjome išvengti. Mūsų informacinė erdvė yra pernelyg svarbi, kad joje būtų eksperimentuojama svetimais politiniais projektais, turinčiais ilgalaikių pasekmių.
Komentarai
Rašyti komentarą