Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Dėl 2021 m. visuotinio gyventojų surašymo. Vilniaus rajone dėl surašymo rezultatų kyla tam tikrų abejonių.

Kas 10 metų Lietuvoje vykdomas visuotinis gyventojų surašymas. Iki šiol surašymai vykdavo „gyvai“, kuomet buvo lankomi gyventojų būstai ir surašomi juose gyvenantys žmonės. 2021 m., gal dėl Lietuvoje ir pasaulyje siaučiančios Covid-19 pandemijos, vengiant kontaktų, gal dėl dar kažkokių priežasčių buvo atsisakyta „gyvo“ surašymo. Kaip rašoma Statistikos departamento tinklapyje, „Surašymas atliktas administracinių duomenų pagrindu, naudojant pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis (Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, SODROS duomenų bazės ir kt.). Siekiant efektyvaus valstybės lėšų naudojimo, buvo atsisakyta įprasto būdo, kai gyventojai pateikia duomenis apie save, atsakydami į surašymo lape pateiktus klausimus.“  Visgi tokia antrinių šaltinių analizė panašu, kad neparodė tikslaus Lietuvos gyventojų vaizdo.

Visuotinio surašymo tikslas yra nustatyti realų Lietuvos gyventojų skaičių tam tikrame laikotarpyje. Todėl natūralu, kad Registrų centro ir Visuotinio surašymo duomenys skiriasi. Pagal Registrų centrą Lietuvoje 2021 m. sausio 1 d. gyveno 3,03 mln. gyventojų. Tuo tarpu Visuotinis gyventojų surašymas „rodo“, kad gyveno 2,81 mln. gyventojų. Skirtumą galima paaiškinti, kad dalis gyventojų išvykę ir savo išvykimo yra nedeklaravę. 

Gyventojų skaičiaus klausimas labai aktualus žiedinėms savivaldybėms, kuriose smarkiai plečiasi gyvenamieji kvartalai ir į juos persikelia gyventi gretimo miesto žmonės. Tačiau dažnai dėl įvairių priežasčių nepersideklaruoja. Šis klausimas ypatingai aktualus Vilniaus rajonui, kur naujakuriai jau daug metų negali prisiprašyti savivaldybės, kad būtų įsteigtos naujos darželinukų grupės ar mokyklinukų klasės valstybine lietuvių kalba. Visada sulaukiama standartinio savivaldybės valdininkų atsakymo - „nėra poreikio“. Dėl švietimo įstaigų trūkumo, šie gyventojai turi deklaruoti savo gyvenamą vietą Vilniaus mieste, kad gautų vietą savo vaikui darželyje ar mokykloje. Situacija yra ganėtinai nemaloni, nes su tokiomis problemomis susiduria išimtinai Lietuvos piliečiai norintys ugdyti savo vaikus lietuvių kalba. Taip šis klausimas įgauna tautinį-politinį prieskonį. Buvo tikimasi, kad surašymas duos atsakymą kiek faktiškai yra gyventojų Vilniaus rajone ir leis tiklaiu įvertinti poreikį. Visgi to neįvyko ir visuotinis gyventojų surašymas neleido padaryti tikslios to laiko Vilniaus rajono gyventojų „nuotraukos“. 

Mažose ir atokesnėse Lietuvos savivaldybėse, kuriose gyventojų prieaugis yra neigiamas, dažnai būna, kad ten deklaruotas žmogus, faktiškai gyvena ir dirba viename ar kitame Lietuvos didmiestyje. Todėl tokiose savivaldybėse deklaruotų žmonių gali būti daugiau nei faktiškai gyvenančių. Tokiu būdu tas atotrūkis tarp Registro centro duomenų ir Visuotinio gyventojų surašymo ir paaiškinamas. Bet Vilniaus rajonas yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kur gyventojų skaičius nuolatos auga. Tas augimas yra dėl priemiesčio teritorijų plėtros, kur keliasi jaunos ir pasiturinčios šeimos. Dėl žinomos švietimo įstaigų trūkumo problemos, nemaža dalis atsikėlusių Vilniaus rajono naujakurių yra priversti toliau likti prisideklaravę Vilniaus m. Dėl tokios situacijos Vilniaus r. atveju labiau tikėtina, kad faktinis gyventojų skaičius turėtų būti didesnis, nei deklaruotų. Apie tai prasitarta ir pačiame Vilniaus rajono savivaldybės parengtame 2020-2022 m. Strateginės veiklos plane , kur skyriuje „Demografinė situacija“ yra pasakyta, kad „Vilniaus rajone sodų bendrijose ir kitose vietovėse gyvena apie 30 tūkst. gyventojų, kurių deklaruota gyvenimo vieta yra kitose savivaldybėse“. Vertinant tai, kad pagal oficialius šaltinius Vilniaus rajone gyvena apie 100 tūkst. gyventojų, tai tas 30 tūkst. reikštų 1/3 nuo deklaruotų gyventojų. Tai ženklus skaičius.

Tad 2021 m. visuotinio surašymo gauti duomenys ganėtinai nustebino. Remiantis Registrų centro duomenimis  2021 m. sausio 1 d. Vilniaus rajone buvo registruota 106,96 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis – 102 tūkst. gyventojų . Tuo tarpu pagal gautus visuotinio surašymo duomenis Vilniaus rajone gyveno tik 96,3 tūkst., t.y. apie 10 tūkst. gyventojų mažiau, nei Registrų centro duomenimis. Kas dar greičiau stebina, kad lyginant su prieš tai vykusiu 2011 m. Visuotiniu surašymu, Vilniaus rajone gyveno 95,35 tūkst. gyventojų, t.y. per 10 metų Vilniaus rajone, remiantis surašymu padaugėjo tik 1 tūkstančiu gyventoju. Kas gyvena Vilniaus rajone ar iš kitų šaltinių žino Vilniaus rajono situaciją, žinant kiek čia vyksta statybų, kiek aplinkiniuose kolektyviniuose soduose apsigyvena, tai tikrai tokiu gyventojų skaičiaus pokyčiu pagrįstai suabejotų. Kad į Vilniaus rajoną keliasi ir deklaruojasi gyventojai rodo ir Registrų centro viešai skelbiami duomenys: nuo 2015 m. (101,4 tūkst.) iki 2021 m. gyventojų skaičius padidėjo beveik 6 tūkstančiais. 

Kitas rodiklis, kuris rodytų gyventojų skaičiaus pokytį, galėtų būti rinkėjų dalyvavimas rinkimuose. Noriu pabrėžti – dalyvavimas – o ne rinkėjų skaičius. Jei pats rinkėjų sąrašas sudaromas, imant duomenis iš Registrų centro, tai čia galimi tie patys netikslumai. Tačiau imant faktiškai atėjusių balsuoti į rinkimines apylinkes (atmetant balsus atėjusius paštu), prie labai panašaus rinkimų aktyvumo, galima teigti, kad ir gyvena faktiškai daugiau žmonių, kurie balsuoja savo gyvenamojoje teritorijoje. Taigi, jei imtume 2009 m. LR Prezidento rinkimus (aktyvumas 55,42 proc.)  ir 2019 m. LR Prezidento rinkimus (aktyvumas 56,32 proc.) , matome, kad 2009 m. į Vilniaus r. savivaldybės rinkimines apylinkes balsuoti atėjo 42524 rinkėjų, o 2019 m. – 45904 rinkėjai. Šis rodiklis rodytų, kad per 10 metų Vilniaus rajone faktiškai gyvena 3380 daugiau rinkėjų, kurie balsavo savo gyvenamojoje teritorijoje. Tai irgi kelia klausimų dėl 2021 m. visuotinio surašymo tikslumo, pagal kurį Vilniaus rajone gyventojų nuo 2011 iki 2021 metų padaugėjo nepilnu 1 tūkstančiu, tik 947 gyventojais. 

Apibendrinant

Įvertinant galimus skirtumus tarp to, kokius duomenis pateikė Statistikos departamentas, atlikęs duomenų analizę iš įvairių registrų ir to ką pateikia Registrų centras pagal gyventojų registracijas, bei skaičius kuriais disponuoja Vilniaus rajono savivaldybė, galima matyti, kad šis surašymas Vilniaus rajono savivaldybėje „nepamatė“ apie 40 tūkst. gyventojų. Tai yra ženklūs skaičiai, kurie neabejotinai turėtų įtakos savivaldos rinkimų rezultatams, bei tautinei Vilniaus rajono sudėčiai ir ženkliai keistų šių pateikiamų grafikų reikšmes. 


Paskelbta: http://www.voruta.lt/gediminas-kazenas-vilniaus-rajone-del-surasymo-rezultatu-kyla-tam-tikru-abejoniu/ - 2022-02-09

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Įžvalgos dėl TVP Wilno likimo

Gerai pamenu, kaip ir kokią datą buvo organizuotas TVP Wilno atidarymas , kokios buvo žinutės siunčiamos iš TVP tuometinio vadovo (buvo akcentuojama, kad projektą finansuoja Lenkijos valstybė, o tai rodo strateginę reikšmę). Tai įvyko 2019 m. rugsėjo 17 d. Data buvo pasirinkta labai simbolinė t.y. tą dieną kai Lenkijoje yra minima, kaip Sovietų Rusijos įsiveržimo į Rytų Lenkiją data. Lenkija kaip valstybė krito ir nustojo egzistavusi. Viso to pasekoja Lenkijos tarpukario sienos smarkiai pasikeitė, ji neteko buvusiu okupuotų rytinių žemių (su Vilniumi, Gardinu ir Lvovu), tačiau buvo prijungtos vakarinės žemės (dabar vadinamos atgautomis žemėmis, "ziemie odzyskane"), anksčiau priklausiusios Vokietijai.  Tuo metu Lietuvoje jau buvo pakankamai žiniasklaidos priemonių lenkų kalba ir buvo retransliuojama TVP Polonia ir keletą kitų kanalų. Mano nuomone, pats šio kanalo atsiradimas buvo klaida. O dabartinis visas „sujudimas“ rodo, kad tai neatnešė jokio stabilumo ar pridėtinės vertė...

Kaip švietimo įstaigų tinklo pertvarka palies Pietryčių Lietuvos mokyklas?

Algimantas Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ primininkas Gediminas Kazėnas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Vyriausybei patvirtinus naują švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus, siekiama naikinti mažas klases, kurios yra neefektyvios, žiūrint tiek iš viešųjų finansų naudojimo pusės, tiek dėl mokytojų kadrų kokybės pusės, tiek ir iš vaikų socializacijos pusės.  Šia reforma visų pirma siekiama stambinti klases. Klasėje nebegalės būti mažiau kaip 8 mokiniai, bus draudžiama formuoti jungtines 5 – 8 klases. Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose. Gimnazinėse III – IV klasėse mažiausias mokinių skaičius dar labiau didinamas iki 12 moksleivių. Taip pat įvedamas kriterijus gimnazijoms, kad jose nuo 2024 m. turi būti joje III klasėje turi būti nemažiau 21 moksleivio (nuo 2022 m. tai tik rekomendacija, o nuo 2026 m. kad gimnazijos III-klasių būtų nemažiau 31 moksleivio). Nesilaikant šių reikalavimų, tokios klasės nebūtų finansuojamos iš...

Blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia

Lietuvai šiuo metų rūpesčių netrūksta – dar nėra iki galo susitvarkyta su COVID-19 pandemija ir aplink ja kylančiu chaosu, kai Baltarusijos diktatorius sumastė pradėti prieš Lietuvą hibridinį karą – pasiųsti į Lietuvą tūkstančius nelegalių migrantų. Pietryčių Lietuva jau tampa(o) simptomiška Lietuvos vidaus politikos problema. Kas dieną mūsų pasieniečiai jų pagauna virš 100, šiuo metu nelegalių migrantų stovyklose Lietuvoje jau jų yra gerokai virš 3000. Lietuva nebuvo pasiruošusi tokiam nelegalių migrantų antplūdžiui, o jų skaičius auga taip sparčiai, todėl natūralu, kad yra daug iššūkių ir spręstinų klausimų, ne visada viskas einasi sklandžiai, neišvengiamai ir kažkokių klaidų padaroma. Krizė kai kam visada yra naujas šansas. Tik čia visada yra du keliai kaip tu pasinaudosi tuo šansu: ar pats prisiimsi atsakomybę ir išėjęs iš savo „komforto zonos“ imsiesi daryti permainas visų pirmą savo gyvenime, ar kaip tik – pasinaudodamas kilusia sumaištimi, aplinkinių pakrikimu, dar labiau tą sum...