Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ar reikia Pietryčių Lietuvai skirto televizijos kanalo? Klausimą reiktų kitaip formuluoti.

Jau kuris laikas Lietuvoje karts nuo karto iškyla klausimas dėl tautinėms mažumoms pasiekiamos informacijos. Tai ypač aktualu tampa tam tikrų krizių ir pavojų akivaizdoje. Paskutinis atvejis, akivaizdžiai rodantis tautinių mažumų būvimą visiškai kitoje informacinėje erdvėje (tuo labiau nedraugiškoje) yra Covid-19 pandemija ir nuostatos dėl skiepyjimosi. Todėl tokie svarstymai, kaip „susigrąžinti“ tautines mažumas į nacionalinę informacinę erdvę tikrai yra reikalingi ir reikia padėkoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Kultūros komitetams už rodomą dėmesį šiam klausimui.

Nors nesu žiniasklaidos specialistas, tačiau kiekvienas nesunkiai suvokiame, kad fiziškai paleisti naują televizijos kanalą yra viena, o užpildyti jį turiniu yra visiškai kas kitą. O turinio užpildymas yra pagrindinis dalykas, kuris lems šio kanalo žiūrimumą ir populiarumą. Dauguma atliktų tyrimų rodo, kad Lietuvos lenkai pažiūri ir lietuviškus kanalus, nori integruotis, ir laukia atitinkamo dėmesio iš Lietuvos valdžios institucijų. Deja, tačiau tenka pripažinti, kad visos Lietuvos buvusios valdžios nesugebėjo atliepti tų gyventojų poreikių, pasiduodavo politiniam spaudimui arba nusišalindavo nuo klausimo sprendimo.

Kadangi Lietuvai sunkiai sekasi dorotis su Pietryčių Lietuvos problematika, todėl nesėkmės kaina manyčiau būtų labai didelė ir Lietuva sau to leisti nebegali. Bandymų kurti televizinį turinį apie Pietryčių Lietuvą būtą, tačiau tenka konstatutoti, kad savo vaidmens jie neatliko ir buvo nutraukti (šviežiausias pavyzdys „Misija Vilnija“ kuri prieš porą metų gyvavo tik vieną sezoną). Kaip nesėkmės pavyzdį vertinu ir TVP WILNO kanalo Lietuvoje paleidimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad šis televizijos kanalas su visu Lenkijos TVP „užnugariu“, naujo turinio nesukuria ir realybėje tik retransliuoja TVP Polonia programą. Apie regioną būna maždaug apie 1  - 1,5 val., t.y. 4 trumpos informacinės laidos iš Vilniaus studijos (apie 7, 13, 19 ir 24 val.) atskiromis dienomis keli trumpi reportažai apie „pakraščius“ (lenk. Kresy) arba kitokios laidelės daugiau/mažiau apie šį regioną. Viskas !!!! Po to viskas retransliuojama iš TVP Polonia. Taigi kanalo turinį užpildyti nėra lengva. Visa TVP Wilno sėkmė - tai su didžiausiu patosu, 2019 m., lenkams simbolinę rugsėjo 17 dieną, įvykęs atidarymas.

Grįžtant prie žiniasklaidos ir informacinės problematikos Pietryčių Lietuvoje, norėčiau atkreipti dėmesį į neišnaudojamą LRT potencialą. Manyčiau Lietuvos televizija, kaip mokesčių mokėtojų išlaikomas nacionalinis transliuotojas galėtų daugiau dėmesio skirti Lietuvos regionams bendrai, tame tarpe ir Pietryčių Lietuvai. Šiuo metu vakare mes turime valandos trukmės informacinę laidą PANORAMĄ, kurios rėmuose turime 10 – 15 min. trukmės aktualijų laidą „Dienos tema“. Kodėl nebūtų galima prieš arba po (prieš kultūros naujienas) sukurti rubriką „Regionų naujienos/aktualijos“ ir padaryti reguliarus trumpus (5 min.) reportažus apie tai kas vyksta Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje, Pietryčių Lietuvoje ar dar kur nors. Galima netgi suskirstyti, kad pvz. pirmadieniais eitų naujienos iš Aukštaitijos, o ketvirtadieniais iš Pietryčių Lietuvos.

Mes daug kalbame apie savivaldą, kaip apie labai svarbią ir pirmąją instanciją nuo kurios prasideda piliečio santykis su valstybe, tačiau kokius darbus, kaip tvarkosi atskiros savivaldybės informacijos manyčiau yra mažoka. Taip pat būtų „pramušta“ informacinė blokada kai kuriose savivaldybėse. Dabar visas žinių srautas iš Seimo, Vyriausybės, Vilniaus ir pasaulio. O kas vyksta visai šalia nežinome. Manyčiau tai aplamai būtų naudinga Lietuvos regioninei politikai, didinant informacijos srautus iš regionų, pačius žmones supažindinant kas vyksta pas juos, kokios aktualijos. Galima būtų ir politines aktualijas savivaldoje apžvelgti, poziciją/opoziciją pakalbinti, taip pat ir paprastus žmones paklausinėti ką jie galvoja, kokiomis nuotaikomis gyvena. Gal iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, kad regionuose nieko nevyksta, bet patikėkite – geriau įsižiūrėjus jus pamatytumėt kiek vyksta ir kiek gražių iniciatyvų įvairios bendruomenės įgyvendina. Ne išimtis ir Pietryčių Lietuva, o pakalbinti vietiniai žmonės, gal ir su akcentu, bet manau mielai sutiktų papasakoti kokių planų turi, kur projektus rašo ir kokias iniciatyvas ruošiasi įgyvendinti. Negi nebūtų įdomu sužinoti? Per tai viliuosi pavyktų ir lenkakalbius gyventojus pripratinti prie LRT televizijos.

Neabejoju, kad tai prie regioninio tapatumo stiprinimo tikrai prisidėtų, o ir rizikos tokios kaip su kuriamu nauju kanalu nebūtų ir finansiškai manau nebūtų labai brangu. LRT turi korespondentus Briusely, JAV, o Lietuvos regionuose ... kiek žinau keli yra, bet matome juos retai. 

http://www.voruta.lt/gediminas-kazenas-ar-reikia-pietryciu-lietuvai-skirto-televizijos-kanalo-klausima-reikia-kitaip-formuluoti/?fbclid=IwAR0JIo-LU-pL8tBARZ0e2ccS8-K8I07WMwfC0sjj6To4uDpNMOSR6I6OoyA

https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/gediminas-kazenas-ar-reikia-pietryciu-lietuvai-skirto-televizijos-kanalo-klausima-reiktu-kitaip-formuluoti.d?id=87129639&fbclid=IwAR1fDICXCdA3DTpoQYO0i5UauMVqE2WfTmiAMkpy5vq4WG5LR0ovux7U9hw

x

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Geriau paminklas lenkui, nei lietuviui ...

Juzefas Pilsudskis tiek lietuviams, tiek lenkams gerai žinomas. Galima tik pavydėti, kai valstybėje atsiranda tokių asmenybių, kurios suvaidina lemiamą vaidmenį valstybės raidoje, jo nuopelnai Lenkijos valstybei yra neabejotini ir neginčijami. Tad nieko nuostabaus, kad tikriausiai kiekviename Lenkijos mieste ir miestelyje rasime J. Pilsudskio galvę ar aikštę, o ne retai ir paminklą ar bent paminklinę lentą. Nors Lenkijoje tuo metu J. Pilsudskį nemažai kas kritiškai vertino kaip valstybės veikėją, tačiau dabar turbūt tokių mes praktiškai nerasime. Verta pažymėti, kad ir dabar pačioje Lenkijoje dėl J. Pilsudskio veiklos karts nuo karto galima išgirsti tam tikrų nuo bendro vertinimo nukrypstančių nuomonių. Čia galima prisiminti vieno Lenkijos istoriko Zbigniewo Gluza  raginimą atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus okupaciją 1920 m., arba kitą Lenkų istoriką Meteuszą Staroń , kuris teigia, kad „Želigovskio maištas“, tai iš esmės tie patys „žalieji žmogeliukai“, kuriuos V.Putinas panaudojo o...

Ir visgi … graži ta Pietryčių Lietuva !!!

Gegužės 8 dieną Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo įteikta Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įsteigta Stanislovo Rapolionio premija Gražinai Landsbergienei už nuopelnus Pietryčių Lietuvos švietimui, kuri vadovaudama V.Landbergio fondui daug prisidėjo remdama Pietryčių Lietuvos lietuviškas mokyklas ir darželius. Renginio metu gimnazijos mokiniai atliko teatralizuotą vaidmenį „Ir akmenys kalba“ tarsi sakantį apie didžią ir gilią šio krašto istoriją, kurią mes menkai žinome ir pažįstame. Renginyje taip pat skambėjo Stanislovo Rapolionio sudarytos lietuviškos religinės giesmės. Stanislovas Rapolionis turi ypatingą reikšmę Pietryčių Lietuvai, tai yra tos žemės žmogus, vertęs Bibliją į lenkų ir lietuvių kalbas. Tai buvo pirmas lietuvis apsigynęs teologijos daktaro laipsnį protestantiškame universitete ir pirmasis Karaliaučiaus universiteto Teologijos katedros vedėju. Jo aštriu protu ir iškalba žavėjosi net pats M. Liuteris, o paskaitų mėgdavo klausytis ne tik Karaliausčiaus mi...

Kaip švietimo įstaigų tinklo pertvarka palies Pietryčių Lietuvos mokyklas?

Algimantas Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ primininkas Gediminas Kazėnas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Vyriausybei patvirtinus naują švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus, siekiama naikinti mažas klases, kurios yra neefektyvios, žiūrint tiek iš viešųjų finansų naudojimo pusės, tiek dėl mokytojų kadrų kokybės pusės, tiek ir iš vaikų socializacijos pusės.  Šia reforma visų pirma siekiama stambinti klases. Klasėje nebegalės būti mažiau kaip 8 mokiniai, bus draudžiama formuoti jungtines 5 – 8 klases. Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose. Gimnazinėse III – IV klasėse mažiausias mokinių skaičius dar labiau didinamas iki 12 moksleivių. Taip pat įvedamas kriterijus gimnazijoms, kad jose nuo 2024 m. turi būti joje III klasėje turi būti nemažiau 21 moksleivio (nuo 2022 m. tai tik rekomendacija, o nuo 2026 m. kad gimnazijos III-klasių būtų nemažiau 31 moksleivio). Nesilaikant šių reikalavimų, tokios klasės nebūtų finansuojamos iš...