Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ar reikia Pietryčių Lietuvai skirto televizijos kanalo? Klausimą reiktų kitaip formuluoti.

Jau kuris laikas Lietuvoje karts nuo karto iškyla klausimas dėl tautinėms mažumoms pasiekiamos informacijos. Tai ypač aktualu tampa tam tikrų krizių ir pavojų akivaizdoje. Paskutinis atvejis, akivaizdžiai rodantis tautinių mažumų būvimą visiškai kitoje informacinėje erdvėje (tuo labiau nedraugiškoje) yra Covid-19 pandemija ir nuostatos dėl skiepyjimosi. Todėl tokie svarstymai, kaip „susigrąžinti“ tautines mažumas į nacionalinę informacinę erdvę tikrai yra reikalingi ir reikia padėkoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Kultūros komitetams už rodomą dėmesį šiam klausimui.

Nors nesu žiniasklaidos specialistas, tačiau kiekvienas nesunkiai suvokiame, kad fiziškai paleisti naują televizijos kanalą yra viena, o užpildyti jį turiniu yra visiškai kas kitą. O turinio užpildymas yra pagrindinis dalykas, kuris lems šio kanalo žiūrimumą ir populiarumą. Dauguma atliktų tyrimų rodo, kad Lietuvos lenkai pažiūri ir lietuviškus kanalus, nori integruotis, ir laukia atitinkamo dėmesio iš Lietuvos valdžios institucijų. Deja, tačiau tenka pripažinti, kad visos Lietuvos buvusios valdžios nesugebėjo atliepti tų gyventojų poreikių, pasiduodavo politiniam spaudimui arba nusišalindavo nuo klausimo sprendimo.

Kadangi Lietuvai sunkiai sekasi dorotis su Pietryčių Lietuvos problematika, todėl nesėkmės kaina manyčiau būtų labai didelė ir Lietuva sau to leisti nebegali. Bandymų kurti televizinį turinį apie Pietryčių Lietuvą būtą, tačiau tenka konstatutoti, kad savo vaidmens jie neatliko ir buvo nutraukti (šviežiausias pavyzdys „Misija Vilnija“ kuri prieš porą metų gyvavo tik vieną sezoną). Kaip nesėkmės pavyzdį vertinu ir TVP WILNO kanalo Lietuvoje paleidimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad šis televizijos kanalas su visu Lenkijos TVP „užnugariu“, naujo turinio nesukuria ir realybėje tik retransliuoja TVP Polonia programą. Apie regioną būna maždaug apie 1  - 1,5 val., t.y. 4 trumpos informacinės laidos iš Vilniaus studijos (apie 7, 13, 19 ir 24 val.) atskiromis dienomis keli trumpi reportažai apie „pakraščius“ (lenk. Kresy) arba kitokios laidelės daugiau/mažiau apie šį regioną. Viskas !!!! Po to viskas retransliuojama iš TVP Polonia. Taigi kanalo turinį užpildyti nėra lengva. Visa TVP Wilno sėkmė - tai su didžiausiu patosu, 2019 m., lenkams simbolinę rugsėjo 17 dieną, įvykęs atidarymas.

Grįžtant prie žiniasklaidos ir informacinės problematikos Pietryčių Lietuvoje, norėčiau atkreipti dėmesį į neišnaudojamą LRT potencialą. Manyčiau Lietuvos televizija, kaip mokesčių mokėtojų išlaikomas nacionalinis transliuotojas galėtų daugiau dėmesio skirti Lietuvos regionams bendrai, tame tarpe ir Pietryčių Lietuvai. Šiuo metu vakare mes turime valandos trukmės informacinę laidą PANORAMĄ, kurios rėmuose turime 10 – 15 min. trukmės aktualijų laidą „Dienos tema“. Kodėl nebūtų galima prieš arba po (prieš kultūros naujienas) sukurti rubriką „Regionų naujienos/aktualijos“ ir padaryti reguliarus trumpus (5 min.) reportažus apie tai kas vyksta Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje, Pietryčių Lietuvoje ar dar kur nors. Galima netgi suskirstyti, kad pvz. pirmadieniais eitų naujienos iš Aukštaitijos, o ketvirtadieniais iš Pietryčių Lietuvos.

Mes daug kalbame apie savivaldą, kaip apie labai svarbią ir pirmąją instanciją nuo kurios prasideda piliečio santykis su valstybe, tačiau kokius darbus, kaip tvarkosi atskiros savivaldybės informacijos manyčiau yra mažoka. Taip pat būtų „pramušta“ informacinė blokada kai kuriose savivaldybėse. Dabar visas žinių srautas iš Seimo, Vyriausybės, Vilniaus ir pasaulio. O kas vyksta visai šalia nežinome. Manyčiau tai aplamai būtų naudinga Lietuvos regioninei politikai, didinant informacijos srautus iš regionų, pačius žmones supažindinant kas vyksta pas juos, kokios aktualijos. Galima būtų ir politines aktualijas savivaldoje apžvelgti, poziciją/opoziciją pakalbinti, taip pat ir paprastus žmones paklausinėti ką jie galvoja, kokiomis nuotaikomis gyvena. Gal iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, kad regionuose nieko nevyksta, bet patikėkite – geriau įsižiūrėjus jus pamatytumėt kiek vyksta ir kiek gražių iniciatyvų įvairios bendruomenės įgyvendina. Ne išimtis ir Pietryčių Lietuva, o pakalbinti vietiniai žmonės, gal ir su akcentu, bet manau mielai sutiktų papasakoti kokių planų turi, kur projektus rašo ir kokias iniciatyvas ruošiasi įgyvendinti. Negi nebūtų įdomu sužinoti? Per tai viliuosi pavyktų ir lenkakalbius gyventojus pripratinti prie LRT televizijos.

Neabejoju, kad tai prie regioninio tapatumo stiprinimo tikrai prisidėtų, o ir rizikos tokios kaip su kuriamu nauju kanalu nebūtų ir finansiškai manau nebūtų labai brangu. LRT turi korespondentus Briusely, JAV, o Lietuvos regionuose ... kiek žinau keli yra, bet matome juos retai. 

http://www.voruta.lt/gediminas-kazenas-ar-reikia-pietryciu-lietuvai-skirto-televizijos-kanalo-klausima-reikia-kitaip-formuluoti/?fbclid=IwAR0JIo-LU-pL8tBARZ0e2ccS8-K8I07WMwfC0sjj6To4uDpNMOSR6I6OoyA

https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/gediminas-kazenas-ar-reikia-pietryciu-lietuvai-skirto-televizijos-kanalo-klausima-reiktu-kitaip-formuluoti.d?id=87129639&fbclid=IwAR1fDICXCdA3DTpoQYO0i5UauMVqE2WfTmiAMkpy5vq4WG5LR0ovux7U9hw

x

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Įžvalgos dėl TVP Wilno likimo

Gerai pamenu, kaip ir kokią datą buvo organizuotas TVP Wilno atidarymas , kokios buvo žinutės siunčiamos iš TVP tuometinio vadovo (buvo akcentuojama, kad projektą finansuoja Lenkijos valstybė, o tai rodo strateginę reikšmę). Tai įvyko 2019 m. rugsėjo 17 d. Data buvo pasirinkta labai simbolinė t.y. tą dieną kai Lenkijoje yra minima, kaip Sovietų Rusijos įsiveržimo į Rytų Lenkiją data. Lenkija kaip valstybė krito ir nustojo egzistavusi. Viso to pasekoja Lenkijos tarpukario sienos smarkiai pasikeitė, ji neteko buvusiu okupuotų rytinių žemių (su Vilniumi, Gardinu ir Lvovu), tačiau buvo prijungtos vakarinės žemės (dabar vadinamos atgautomis žemėmis, "ziemie odzyskane"), anksčiau priklausiusios Vokietijai.  Tuo metu Lietuvoje jau buvo pakankamai žiniasklaidos priemonių lenkų kalba ir buvo retransliuojama TVP Polonia ir keletą kitų kanalų. Mano nuomone, pats šio kanalo atsiradimas buvo klaida. O dabartinis visas „sujudimas“ rodo, kad tai neatnešė jokio stabilumo ar pridėtinės vertė...

Kaip švietimo įstaigų tinklo pertvarka palies Pietryčių Lietuvos mokyklas?

Algimantas Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ primininkas Gediminas Kazėnas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Vyriausybei patvirtinus naują švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus, siekiama naikinti mažas klases, kurios yra neefektyvios, žiūrint tiek iš viešųjų finansų naudojimo pusės, tiek dėl mokytojų kadrų kokybės pusės, tiek ir iš vaikų socializacijos pusės.  Šia reforma visų pirma siekiama stambinti klases. Klasėje nebegalės būti mažiau kaip 8 mokiniai, bus draudžiama formuoti jungtines 5 – 8 klases. Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose. Gimnazinėse III – IV klasėse mažiausias mokinių skaičius dar labiau didinamas iki 12 moksleivių. Taip pat įvedamas kriterijus gimnazijoms, kad jose nuo 2024 m. turi būti joje III klasėje turi būti nemažiau 21 moksleivio (nuo 2022 m. tai tik rekomendacija, o nuo 2026 m. kad gimnazijos III-klasių būtų nemažiau 31 moksleivio). Nesilaikant šių reikalavimų, tokios klasės nebūtų finansuojamos iš...

Blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia

Lietuvai šiuo metų rūpesčių netrūksta – dar nėra iki galo susitvarkyta su COVID-19 pandemija ir aplink ja kylančiu chaosu, kai Baltarusijos diktatorius sumastė pradėti prieš Lietuvą hibridinį karą – pasiųsti į Lietuvą tūkstančius nelegalių migrantų. Pietryčių Lietuva jau tampa(o) simptomiška Lietuvos vidaus politikos problema. Kas dieną mūsų pasieniečiai jų pagauna virš 100, šiuo metu nelegalių migrantų stovyklose Lietuvoje jau jų yra gerokai virš 3000. Lietuva nebuvo pasiruošusi tokiam nelegalių migrantų antplūdžiui, o jų skaičius auga taip sparčiai, todėl natūralu, kad yra daug iššūkių ir spręstinų klausimų, ne visada viskas einasi sklandžiai, neišvengiamai ir kažkokių klaidų padaroma. Krizė kai kam visada yra naujas šansas. Tik čia visada yra du keliai kaip tu pasinaudosi tuo šansu: ar pats prisiimsi atsakomybę ir išėjęs iš savo „komforto zonos“ imsiesi daryti permainas visų pirmą savo gyvenime, ar kaip tik – pasinaudodamas kilusia sumaištimi, aplinkinių pakrikimu, dar labiau tą sum...