Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama savo politinių tikslų, geriau renkasi rodyti gėdingą nekompetenciją, nei pripažinti faktus ir pradėti spręsti realias gyventojų problemas.
Gegužės 17 d. Maišiagalos gyventoja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės peticijų komisiją, prašydama spręsti darželių trūkumo valstybine kalbą klausimą. Pareiškėja labai aiškiai savo kreipimesi išdėstė faktus ir net pasiūlė apsvarstyti vieną variantą. Pareiškėja nurodė, kad Maišiagalos lopšelyje-darželyje yra įsteigtos po 2 grupes lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba ir kad eilėje į lenkų grupes laukia vos 5 vaikai, o į lietuvių – 45 vaikai. Tai akivaizdus faktas, kad vaikai laukiantys į lietuvių ir lenkų kalba ugdomąsias darželių grupes turi nevienodas galimybes patekti. Pareiškėja taip pat, remdamasi savivaldybės pateikiama informacija apie gyventojų skaičiaus pokytį Maišiagaloje, pagrindžia, kad gyventojų Maišiagaloje nuosekliai daugėja ir poreikis toliau tik didės. Kaip vienas iš siūlomų variantų problemai spręsti, pareiškėja pasiūlė apsvarstyti galimybę lenkiškas grupes perkelti į Maišiagalos J. Obrembskio gimnaziją. Maišiagaloje veikia dvi gimnazijos: lietuvių kalba LDK Algirdo gimnazija ir lenkų kalba J. Obrembskio gimnaziją. Abiejų mokyklų plotas yra labai panašus – J. Obrembskio gimnazijos bendras plotas 3357,86 m2, o Maišiagalos LDK Algirdo gimnazijos bendras plotas 3291,97 m2. 2020 m. J.Obrembskio gimnazijoje mokėsi 172 mokiniai, tuo tarpu lietuviškoje LDK Algirdo gimnazijoje mokėsi 335 mokiniai (nors pastatas pritaikytas 288 mokiniams). Todėl visiškai natūraliai ir pagrįstai kyla klausimas ar nėra galimybės Maišiagalos J. Obrembskio gimnazijoje „pasispausti“ ir perkelti ten iš darželio ikimokyklines lenkų grupes, taip „atlaisvinant“ vietos Maišiagalos darželyje, kur būtų galima įsteigti papildomas grupes lietuvių kalba.
Iš Vilniaus rajono savivaldybės peticijų komisijos buvo gautas atsakymas: kad komisija vadovaudamasi peticijų įstatymu konstatuoja, kad kreipimasis negali būti pripažintas peticija, nes neatitinka Peticijų įstatymo keliamų reikalavimų peticijai, t.y. klausimas nėra susijęs su žmogaus teisių ar laisvių apsauga, valstybės ar savivaldybės institucijų reformavimu, bei kad klausimas yra aktualus tik tam tikrai visuomenės daliai ir kad tam nereikia papildyti, pakeisti, pripažinti netukusiu galios ar priimti naujo teisės akto. Taigi, savivaldybė toliau „nagais ir ragais“ laikosi įsikibusi savo politikos, kad „lietuvių čia nėra“ ir tokias mintis veja į šoną. Ką gi sako Peticijų įstatymas? Pagal LR peticijų įst. 9 str. 3 d., kreipimasis nepripažįstamas peticija, jei:
1. jis neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimų;
2. iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto;
3. tas pats pareiškėjas dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų per kalendorinius metus tai pačiai institucijai padavė daugiau kaip vieną kreipimąsi;
4. pareiškėjas visiškai nepagrindžia kreipimesi išdėstytų reikalavimų ir siūlymų ar kitaip piktnaudžiauja peticijos teise;
5. peticijų komisija per kalendorinius metus dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų, išdėstytų kreipimesi, jau yra priėmusi sprendimą;
6. kreipimąsi paduoda jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis, ne Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė.
Pagal 3 str. peticijos turinys turi liesti bent vieną iš šių sričių:
1. žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo;
2. valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimo;
3. kitus svarbius visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimus.
Pati peticijos sąvoka apibrėžta LR peticijų įst. „Peticija - rašytinis arba elektroninis pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija.“ Taigi, peticija, tai gyventojo/ų kreipimasis dėl tam tikros problemos sprendimo, kuriam reikia priimti ar pakeisti teisės aktą. Jei savivaldybė atmetė peticiją, pagal jos išdėstytus argumentus, reikia suprasti, kad ji čia jokios problemos nemato.
Taigi, anot Vilniaus rajono savivaldybės peticijų komisijos, darželių klausimas Vilniaus rajone nėra susijęs su žmogaus teisėmis, čia nereikia jokių savivaldybės įstaigų (šiuo atvejų darželių ir mokyklų) reformavimo ir galiausiai – tai klausimas aktualus tik daliai visuomenės (oho ...) !!!
Savivaldybės peticijų komisija net nežino, kad darželių ar naujų grupių steigimui reikia priimti teisės aktą vadinamą savivaldybės tarybos sprendimu. Nors šviežiausias pavyzdys yra 2020 m. birželio 26 d. Vilniaus rajono tarybos sprendimas Nr. T3-188 dėl naujos ikimokyklinio ugdymo grupės Vilniaus r. Vaidotų mokykloje - darželyje ,,Margaspalvis aitvarėlis“.
Savivaldybės peticijų komisija nemano, kad vaikų ugdymas ar tėvų teisė sugrįžti į darbo rinką po 2 ar 3 metų po vaiko gimimo ir neprarasti pragyvenimo pajamų, yra žmogaus teisė. Savivaldybė nemano, kad vaikų ugdymas yra labai svarbus reikalas, kad ikimokykliniame amžiuje susiklosto asmenybės pagrindai, kad tai labai svarbu tolesnei pilnavertiškai asmenybės raidai. Vaiko teisių konvencijos preambulėje rašoma, kad „Jungtinių Tautų Organizacija Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje paskelbė, jog vaikai turi teisę būti ypač globojami ir remiami“. Konvencijoje pabrėžiamas visapusišku sąlygų vaiko ugdymui sudarymas. Bet čia turbūt Vilniaus rajono savivaldybės administracijai tokie klausimai yra „per aukštas pilotažas“.
Peticijų komisijos sprendimas, pagal įstatymą, buvo apskųstas pirmiausia Tarybai, bet deja, Vilniaus rajono savivaldybės taryba (2021-06-25), kaip ir buvo galima tikėtis, palaikė Peticijų komisijos nuomonę, nors nei į vieną argumentą atsakyti negalėjo. Kaip vyko posėdis, galima pamatyti peržiūrėjus posėdžio įrašą (su visomis diskusijomis) kuris patalpintas Vilniaus rajono savivaldybės Youtube kanale, šis klausimas yra nuo 1:02:43 min.
Tokia tad ši rajono valdžia – jau geriau pasirinks absurdą ir rodys visišką nekompetenciją, nei kad pripažins problemą ir imsis ją spręsti. Belieka tik paraginti Vilniaus rajono naujakūrius deklaruoti savo gyvenamą vietą Vilniaus rajone ir aktyviai dalyvauti ateinančiuose savivaldos rinkimuose. Tik pakeitus šitą (autonomininkų) valdžią galimas realus šių įsisenėjusių problemų sprendimas.
Komentarai
Rašyti komentarą