Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Vilniaus rajono savivaldybė toliau ignoruoja lietuvių ugdymo poreikius

 2020 m. gegužės 15 d. įvyko antrasis nuotolinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis. Tarp visos eilės klausimų vėl buvo klausimas susijęs su Rastinėnais, kur tėveliai nuo 2012 m. prašo savivaldybės įsteigti darželį valstybine lietuvių kalba. Deja savivaldybės administracija nenusiteikusi tokiam sprendimui, argumentuodama, kad rajone reikia (suprask kažkur) įsteigti spec. grupes. 


Rastinėnų kaimas (Sudervės seniūnijoje), ypatingas tuo, kad čia esančios sodų bendrijos virsta gyvenamaisiais rajonais, kur intensyviai keliasi gyventi jaunos šeimos su mažamečiais vaikais. 

Remiantis VRSA interneto svetainėje https://vrsa.lt/go.php/Suderv%C4%97s518 skelbiamomis Sudervės seniūnijos veiklos ataskaitomis 2015–2018 m., matyti, kad Rastinėnai yra labai sparčiai auganti gyvenvietė. 2015 m. Rastinėnuose gyveno 568 gyventojai (deklaravę gyvenamąją vietą), o 2018 m. jau 739 gyventojai (gyventojų skaičius jau didesnis nei pačioje Sudervės gyvenvietėje, seniūnijos centre). Nuolat auga  gyventojų iki 18 m. ir amžiaus grupėje 18–45 m. skaičius. Faktinis gyventojų skaičius yra dar didesnis, kadangi dalis gyventojų, ypač turinčių mažų vaikų, deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, kad galėtų ten pretenduoti ir gauti vietą ugdymo įstaigoje. Sudervės seniūnijoje veikiančiose ugdymo įstaigose lenkų ugdomąja kalba mokinių skaičius pastaraisiais metais lieka stabilus arba mažėja, o Rastinėnų skyriuje ypač mažėja. Ugdymo įstaigose lietuvių ugdomąja kalba vaikų skaičius nuosekliai auga. 2019 m. Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje pastačius modulinius priestatus vaikų skaičius šoktelėjo nuo 133 iki 180. Sudervės seniūnijos gyventojų (iki 18 m.) skaičiaus pokytis, kartu su besimokančiųjų skaičiaus pokyčiu Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje akivaizdžiai rodo, kad ugdymo ir švietimo įstaigų poreikis valstybine lietuvių ugdomąja kalba tik auga. Todėl visiškai nestebina, kad Rastinėnų gyventojai nuo 2012 m. prašo, kad Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje būtų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės ir lietuvių ugdomąja kalba.


Rastinėnuose šiuo metu veikia Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyrius (http://www.rastinenai.vilniausr.lm.lt/). Pati Rastinėnų mokyklos istorija prasideda nuo tarpukario. 1946–1950 m. mokykloje visi dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba, o nuo 1951 m. – lenkų kalba. Dėl vaikų skaičiaus mažėjimo 2010 m. rugsėjo 1 d. Rastinėnų pagrindinė mokykla buvo reorganizuota į Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrių. 2011 m. rugsėjo 1 d. skyriuje buvo atidaryta priešmokyklinio ugdymo grupė 3–6 metų vaikams, kurią tuomet lankė 10 vaikų. 2019-2020 mokslo metais, remiantis Vilniaus rajono savivaldybės duomenimis, Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje mokosi 5 vaikai. 


Visgi VRSA neigia tokį poreikį teisindamasi, kad negali nustatyti tikro poreikio ikimokyklinio ugdymo įstaigose arba formaliai atsakydama, kad Rastinėnų pradinio ugdymo skyriaus patalpų plotas yra visiškai panaudotas. To pasekoje VRSA neturėdama tikro argumento nesteigti grupių lietuvių ugdomąja kalba, pradėjo painiotis savo atsakymuose: viename rašte gyventojams gyventojams atsakoma, kad minėtame skyriuje nėra laisvo ploto. O kitame jau sakoma, kad Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriaus patalpose planuoja įsteigti klases vaikams su specialiaisiais poreikiais. Be šio atvejo, reikia paminėti, kad 2019 m. VRSA atkelė į Rastinėnų skyriaus patalpas Nemenčinės daugiafunkcinio centro Rastinėnų skyrių, kuris jokios apčiuopiamos veiklos nevykdo ir dažniausiai būna užrakintas. Taip pat paminėtina, kad į šias patalpas 2018 m. yra perkeltas ir Vilniaus rajono bibliotekos padalinys, nors toks pat padalinys veikia šalia esančiame Sudervės kaime. Galiausiai VRSA konstatuoja, kad poreikio steigti ikimokyklinio ugdymo grupes valstybine lietuvių kalba Rastinėnuose nėra !!! 

Visas VRSA manipuliacijas ir cinizmą parodo tai, kad tame pačiame 2020-05-15 d. tarybos posėdyje buvo nuspręsta dalį Sužionių pagrindinės mokyklos patalpų pakeisti į gyvenamas patalpas. Kyla retorinis klausimas: ar ne efektyviau būtų tas patalpas Sužionių mokykloje pritaikyti spec. poreikius turintiems vaikams, nei keisti į gyvenamąsias patalpas ??? Taip būtų patenkintas poreikis ugdyti valstybine lietuvių kalba Rastinėnuose, ir įsteigtos spec. grupes Sužonyse. 

Tačiau matyt pagrindinis tikslas čia yra visaip manipuliuojant užkirsti kelią lietuviškų grupių steigimui Rastinėnuose, taip verčiant tėvelius toliau likti prisiregistravusiais Vilniaus m. ir savo balsą atiduodant mieste. 


http://www.voruta.lt/dr-gediminas-kazenas-vilniaus-rajono-savivaldybe-toliau-ignoruoja-lietuviu-ugdymo-poreikius/

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Įžvalgos dėl TVP Wilno likimo

Gerai pamenu, kaip ir kokią datą buvo organizuotas TVP Wilno atidarymas , kokios buvo žinutės siunčiamos iš TVP tuometinio vadovo (buvo akcentuojama, kad projektą finansuoja Lenkijos valstybė, o tai rodo strateginę reikšmę). Tai įvyko 2019 m. rugsėjo 17 d. Data buvo pasirinkta labai simbolinė t.y. tą dieną kai Lenkijoje yra minima, kaip Sovietų Rusijos įsiveržimo į Rytų Lenkiją data. Lenkija kaip valstybė krito ir nustojo egzistavusi. Viso to pasekoja Lenkijos tarpukario sienos smarkiai pasikeitė, ji neteko buvusiu okupuotų rytinių žemių (su Vilniumi, Gardinu ir Lvovu), tačiau buvo prijungtos vakarinės žemės (dabar vadinamos atgautomis žemėmis, "ziemie odzyskane"), anksčiau priklausiusios Vokietijai.  Tuo metu Lietuvoje jau buvo pakankamai žiniasklaidos priemonių lenkų kalba ir buvo retransliuojama TVP Polonia ir keletą kitų kanalų. Mano nuomone, pats šio kanalo atsiradimas buvo klaida. O dabartinis visas „sujudimas“ rodo, kad tai neatnešė jokio stabilumo ar pridėtinės vertė...

Kaip švietimo įstaigų tinklo pertvarka palies Pietryčių Lietuvos mokyklas?

Algimantas Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ primininkas Gediminas Kazėnas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Vyriausybei patvirtinus naują švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus, siekiama naikinti mažas klases, kurios yra neefektyvios, žiūrint tiek iš viešųjų finansų naudojimo pusės, tiek dėl mokytojų kadrų kokybės pusės, tiek ir iš vaikų socializacijos pusės.  Šia reforma visų pirma siekiama stambinti klases. Klasėje nebegalės būti mažiau kaip 8 mokiniai, bus draudžiama formuoti jungtines 5 – 8 klases. Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose. Gimnazinėse III – IV klasėse mažiausias mokinių skaičius dar labiau didinamas iki 12 moksleivių. Taip pat įvedamas kriterijus gimnazijoms, kad jose nuo 2024 m. turi būti joje III klasėje turi būti nemažiau 21 moksleivio (nuo 2022 m. tai tik rekomendacija, o nuo 2026 m. kad gimnazijos III-klasių būtų nemažiau 31 moksleivio). Nesilaikant šių reikalavimų, tokios klasės nebūtų finansuojamos iš...

Blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia

Lietuvai šiuo metų rūpesčių netrūksta – dar nėra iki galo susitvarkyta su COVID-19 pandemija ir aplink ja kylančiu chaosu, kai Baltarusijos diktatorius sumastė pradėti prieš Lietuvą hibridinį karą – pasiųsti į Lietuvą tūkstančius nelegalių migrantų. Pietryčių Lietuva jau tampa(o) simptomiška Lietuvos vidaus politikos problema. Kas dieną mūsų pasieniečiai jų pagauna virš 100, šiuo metu nelegalių migrantų stovyklose Lietuvoje jau jų yra gerokai virš 3000. Lietuva nebuvo pasiruošusi tokiam nelegalių migrantų antplūdžiui, o jų skaičius auga taip sparčiai, todėl natūralu, kad yra daug iššūkių ir spręstinų klausimų, ne visada viskas einasi sklandžiai, neišvengiamai ir kažkokių klaidų padaroma. Krizė kai kam visada yra naujas šansas. Tik čia visada yra du keliai kaip tu pasinaudosi tuo šansu: ar pats prisiimsi atsakomybę ir išėjęs iš savo „komforto zonos“ imsiesi daryti permainas visų pirmą savo gyvenime, ar kaip tik – pasinaudodamas kilusia sumaištimi, aplinkinių pakrikimu, dar labiau tą sum...