Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Nors Vilniaus rajono savivaldybė ir neigia Vilniaus rajono tarybos opozicijos priekaištus, tačiau rimtų argumentų atsikirsti neranda

Po Vilniaus rajono tarybos opozicinės Centro dešinės frakcijos 2020-01-22 surengtos konferencijos, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai suskubo paskelbti savo atsakomąjį straipsnį, kuriame neva bando paneigti priekaištus https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-rajono-mere-nesutinka-su-opozicijos-priekaistais-tai-ne-tik-vilniaus-rajono-problema.d?id=83340869 Deja tenka konstatuoti, kad kaip ir ankstesniais kartais, toliau ciniškai ir atkakliai kartojami teiginiai, kuriais bandoma apmulkinti viešąją informacinę erdvę. Savivaldybės administracija yra puikiai įvaldžiusi demagogiją ir manipuliacinius mechanizmus, kuomet su realia padėtimi nesusipažinę asmenys ir gali pagalvoti, kad čia vyksta puolimas prieš lenkų tautinę mažumą.

Savivaldybės atsakyme skelbiamų teiginių, apie atidarytas naujas grupes ar pastatytas naujas švietimo įstaigas, niekas nė nebando neigti. Tačiau faktas yra tas, kad tai nelabai atliepia ugdymo valstybine kalba poreikius. Pavyzdžiui straipsnyje rašoma apie atidarytas naujas ikimokyklinio ugdymo grupes Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Grigaičių pradinio ugdymo skyriuje ir Pakenės Česlavo Milošo pagrindinėje mokykloje. Tačiau nutylima, kad ten ugdymas vyksta lenkų kalba. Tuo tarpu, ten kur jau seniai yra milžiniškas poreikis (Riešė, Avižieniai, Sudervė, Mickūnai ir kt.), užsispyrusiai ir ciniškai ignoruojami tėvelių prašymai.

Neturėtų stebinti, kad jaunoms šeimoms reikia ir ugdymo įstaigų. Savivaldybė tariamai džiaugiasi gyventojų skaičiaus didėjimu Vilniaus rajone ir tinklapyje nurodo https://vrsa.lt/index.php?1641416797&fbclid=IwAR1tJswDQ-T9OESfSqsa_l5K6woKdsHcNDkJ4hUSypp_TcUu-7nOIvqvAWs, kad keliasi daug naujakurių. Štai Avižienių seniūnijoje padaugėjo 2314 gyventojų, Riešės – 594, Zujūnų – 454, Mickūnų – 224, Sudervės – 213. Tuo tarpu Avižieniuose savivaldybė tik 2013 m. atidarė papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes – po 1 valstybine kalba ir 1 lenkų ugdomąja kalba (neseniai atidarė dar papildomai vieną grupę lietuvių ugdomąja kalba). Beje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2014 m. po gyventojo skundo yra pripažinusi faktą, kad ten būta diskriminacinių apraiškų. Panaši situacija buvo ir Riešėje, kur apie 20 metų stovėjo nenaudojamas pastatas ir savivaldybė niekaip nesiteikė jo pritaikyti ir atidaryti darželį. Šiuo metu yra darželis yra visiškai užpildytas. Sudervės seniūnijoje iki šiol nėra savivaldybės ugdymo įstaigos valstybine kalba (veikia tik ŠMSM įsteigtas Buivydiškių mokyklos skyrius, kuriame talpinasi ir darželis, ir pagrindinė mokykla su apie 180 vaikų). Tuo tarpu Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų skyriuje (kuriame beliko vos keletas darželinukų) niekaip nepavyksta prisiprašyti, kad būtų papildomai įsteigtos grupės valstybine ugdomąja kalba. Vietoje to, artimiausiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus patvirtinta, kad ten atidaromos spec. poreikių grupės lietuvių ir lenkų kalbomis. Labai panaši situacija buvo Ažulaukėje, kur taip pat buvo daug prašymo „įsileisti“ lietuviškas grupes, tačiau savivaldybė greičiau pasirinko kelią uždaryti šį skyrių, o žmones atleisti iš darbo, nei priimti lietuviams palankų sprendimą. Visą laiką, kaip ir dabar su Rastinėnų atveju, buvo argumentuojama, kad neva „nėra poreikio“. Kai 2019 m. rugsėjo 1 dieną įvyko ŠMSM Ažulaukėje atidarė skyrių, jame dabar yra virš 60 darželinukų ir moksleiviukų. Šiuo metu Ažulaukės darželis yra užpildytas, jau yra eilė ir nuo rugsėjo 1 d. visi norintys ten nebegalės patekti.

Norime taip pat atkreipti dėmesį, kad pagal ŠMSM 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis apie mokinių skaičių visose Vilniaus rajono mokyklose, valstybine kalba ugdomų mokinių skaičius yra apie 30 proc. didesnis nei tautinės mažumos kalba. Ši tendencija nuolat auga. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kitokios tendencijos yra su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Tuo tarpu, kaip pačiame straipsnyje pažymima „<…>2019-2020 metais Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose sukomplektuotos 118 ikimokyklinio (iš jų 42 proc. – lietuvių ugdomąja kalba, 56 proc. – lenkų k. ir 2 proc. – rusų k.) ir 61 priešmokyklinio ugdymo grupės (iš jų 41 proc. – lietuvių ugdomąja kalba, 56 proc. – lenkų k., 3 proc.– rusų k.), <…>“.

Taigi, apie švietimo valstybine kalba padėtį Vilniaus rajone, tegu patys už save kalba faktai ir skaičiai !!!

http://www.voruta.lt/nors-vilniaus-rajono-savivaldybe-ir-neigia-vilniaus-rajono-tarybos-opozicijos-priekaistus-taciau-rimtu-argumentu-atsikirsti-neranda/

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Geriau paminklas lenkui, nei lietuviui ...

Juzefas Pilsudskis tiek lietuviams, tiek lenkams gerai žinomas. Galima tik pavydėti, kai valstybėje atsiranda tokių asmenybių, kurios suvaidina lemiamą vaidmenį valstybės raidoje, jo nuopelnai Lenkijos valstybei yra neabejotini ir neginčijami. Tad nieko nuostabaus, kad tikriausiai kiekviename Lenkijos mieste ir miestelyje rasime J. Pilsudskio galvę ar aikštę, o ne retai ir paminklą ar bent paminklinę lentą. Nors Lenkijoje tuo metu J. Pilsudskį nemažai kas kritiškai vertino kaip valstybės veikėją, tačiau dabar turbūt tokių mes praktiškai nerasime. Verta pažymėti, kad ir dabar pačioje Lenkijoje dėl J. Pilsudskio veiklos karts nuo karto galima išgirsti tam tikrų nuo bendro vertinimo nukrypstančių nuomonių. Čia galima prisiminti vieno Lenkijos istoriko Zbigniewo Gluza  raginimą atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus okupaciją 1920 m., arba kitą Lenkų istoriką Meteuszą Staroń , kuris teigia, kad „Želigovskio maištas“, tai iš esmės tie patys „žalieji žmogeliukai“, kuriuos V.Putinas panaudojo o...

Ir visgi … graži ta Pietryčių Lietuva !!!

Gegužės 8 dieną Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo įteikta Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įsteigta Stanislovo Rapolionio premija Gražinai Landsbergienei už nuopelnus Pietryčių Lietuvos švietimui, kuri vadovaudama V.Landbergio fondui daug prisidėjo remdama Pietryčių Lietuvos lietuviškas mokyklas ir darželius. Renginio metu gimnazijos mokiniai atliko teatralizuotą vaidmenį „Ir akmenys kalba“ tarsi sakantį apie didžią ir gilią šio krašto istoriją, kurią mes menkai žinome ir pažįstame. Renginyje taip pat skambėjo Stanislovo Rapolionio sudarytos lietuviškos religinės giesmės. Stanislovas Rapolionis turi ypatingą reikšmę Pietryčių Lietuvai, tai yra tos žemės žmogus, vertęs Bibliją į lenkų ir lietuvių kalbas. Tai buvo pirmas lietuvis apsigynęs teologijos daktaro laipsnį protestantiškame universitete ir pirmasis Karaliaučiaus universiteto Teologijos katedros vedėju. Jo aštriu protu ir iškalba žavėjosi net pats M. Liuteris, o paskaitų mėgdavo klausytis ne tik Karaliausčiaus mi...

Kaip švietimo įstaigų tinklo pertvarka palies Pietryčių Lietuvos mokyklas?

Algimantas Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ primininkas Gediminas Kazėnas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Vyriausybei patvirtinus naują švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus, siekiama naikinti mažas klases, kurios yra neefektyvios, žiūrint tiek iš viešųjų finansų naudojimo pusės, tiek dėl mokytojų kadrų kokybės pusės, tiek ir iš vaikų socializacijos pusės.  Šia reforma visų pirma siekiama stambinti klases. Klasėje nebegalės būti mažiau kaip 8 mokiniai, bus draudžiama formuoti jungtines 5 – 8 klases. Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose. Gimnazinėse III – IV klasėse mažiausias mokinių skaičius dar labiau didinamas iki 12 moksleivių. Taip pat įvedamas kriterijus gimnazijoms, kad jose nuo 2024 m. turi būti joje III klasėje turi būti nemažiau 21 moksleivio (nuo 2022 m. tai tik rekomendacija, o nuo 2026 m. kad gimnazijos III-klasių būtų nemažiau 31 moksleivio). Nesilaikant šių reikalavimų, tokios klasės nebūtų finansuojamos iš...