Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

„Vilniaus rajono savivaldybė geriausiai valdoma savivaldybė!“ skelbiama savivaldybės internetiniame tinklapyje

 „Dar viena sėkmė! Vilniaus rajono savivaldybė pripažinta geriausiai valdoma savivaldybe!“ rašoma Vilniaus rajono savivaldybės Facebook’o paskyroje. Daugeliui Vilniaus rajono gyventojų tai skamba mažų mažiausiai nekukliai. Todėl verta detaliau pažiūrėti į LLRI skelbiamus Lietuvos savivaldybių indeksus.

Savivaldybės pozicijos reitinge krenta

Savivaldybė pati save ramina rašydama, kad išlaikė savo pozicijas, lyginant su praeitais metais ir surinko tuos pačius 61 balą (iš galimų 100). Tačiau nutylima, kad nuo 2017 m. Vilniaus r. savivladybės pozicijos bendrama reitinge krenta, nors balų surenkama ir panašiai. Jei 2017 m. buvo 6 vietoje su 62 balais, tai 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybė pozicionavo 6-8 vietoje ir prilygo Radviliškio ir Šilutės savivaldybėms, tai 2019 m. nukrito į 9-12, t.y. beveik dvigubai ir prilygsta Tauragės, Rietavo ir Širvintų savivladybėms. Dinamiškoje aplinkoje stovėjimas vietoje, nereiškia stabilumo, o reiškia regresą, nes kiti tave lenkia. Na bet užsistovėjimas yra Vilniaus rajonui būdingas bruožas !!!

 Geriausiai valdoma savivaldybė

Turbūt sutiksite, kad gana pretenzingas savęs titulavimasis. Vešojone erdvėje daug girdime, kad savivalda yra ta valdžia, kuri arčiausiai žmonių, kad savivaldybių vaidmuo labai svarbus kalbant apie gyventojų pasitikėjimą valdžia ir pasitenkinimą gyvenamąja aplinka. Savivalda turi veikti gyventojų interesais ir tvarkyti savo kompetencijos ribose viešiuosius reikalus. Tad pagrindinis kriterijus vertinant gerą valdymą yra gyventojų poreikių tenkinimas. Deja šiuo atveju LLRI tyrimas rodo priešingai. LLRI reitingas yra suskirstytas pagal keleta rodiklių grupų – geriausia savivaldybė gyventojui, investuotojui ir savivaldybės valdymas. Atskira sritis Sveikata ir socialinė rūpyba ir Švietimas. Gyventojui gera ta savivaldybė, kuri užtikrina gyventojams galimybę rinktis komunalinių paslaugų teikėjus, skatina konkurenciją, užtikrina efektyvų ir kokybišką švietimo bei transporto paslaugų teikimą, gyventojo galimybę rinktis gydymo įstaigą. Taip pat geriau vertinama ta savivaldybė, kurioje mažiau gyventojų gauna pašalpas, nedarbo lygis yra žemesnis. Pagal šį vertinimą, tai Vilniaus rajono savivaldybė net nepatenka į dešimtuką mažųjų savivaldybių ir randasi 21 vietoje nuo galo. Tad retoriškai klausiu, ar ši savivaldybė, būdama 21 nuo galo, yra geriausiai valdoma savivaldybė?

Skolos, statybos leidimai ir švietimas

Aišku, visada galima „užmerkti akis į esmę“ ir girtis kad „lyginant su kitomis savivaldybėmis efektyviausiai ir skaidriausiai valdomas turimas turtas ir biudžetas, neišplečiama administracija, turima mažiausiai nuosavų įmonių/įstaigų.“ Labiausiai Vilniaus rajono savivaldybės vadovybė mėgsta girtis, kad neturi skolų. Žinoma, neturėt skolų gerai, tačiau šiuo atveju tai greičiau liudija, kad savivaldybė neatlieka jokių reikšmingų investicijų, tad ir skolų nėra. Pavyzdžiui reitingo viršūnėje esanti Vilniaus m. savivaldybė, turi didžiausią skolą. O vat darželių ir mokyklų valstybine kalba poreikis Vilniaus rajone yra labai didelis. Beje ir LLRI tyrime Švietimas įvertintas prastai. Jei Vilniaus rajono savivaldybė bent kiek labaiu pasistengtų atsižvelgti į šį poreikį, tai teigiamos migracijos rodikliai būtų dar didesnį, kas neabejotinai pridėtų balų reitinge. Tačiau jei išduodamų statybos leidimų skaičius ir toliau taip drąstiškai mažės, tai ir teigiama migracija gali tapti neigiama. Su švietimu ir statybos leidimais paaiškinimas čia yra gana paprastas – naujakūriai čia nepageidaujami, nes balsuoja ne taip kaip reikia vietinei valdžiai.

Savivaldybės turtas ir administracija

Labai abejotinas teiginys dėl neplečiamos administracijos ir efektyviai ir skaidriai valdomo turto. Pačiame LLRI tyrime konstatuojama, kad Komunalinis ūkis yra nefektyvus, o juk tai savivaldybės turtas. O apie personalijas ir administraciją nebesiplėsiu, nes viską savo straipsnyje yra vaizdžiai išdėstęs Tarybos narys Vaidas Augūnas[1].

Kalbant apie valdymą, dar į akis krenta teiginys, apie „mažiausiai nuosavų įmonių/įstaigų“. Tačiau tame pačiame tyrimo 65 psl. nurodoma, kad savivaldybė turėjo daugiausiai jai ar jos įmonėms priklausančių pirčių, knygynų ir kt. skaičių 2018 m. Pagal šį rodiklį net kelis kartus viršijo aplinkines savivaldybes, tame tarpe ir Šalčininkų. Šiuo teiginiu nei kiek neabejojame, nes puikiai mums yra žinomi atvejai, kai nunykstančios lenkų kalba ugdymo įstaigos patalpas yra įkeldinamas kultūros centro padalinys, knygynas ar kitas „kultūros“ objektas, tačiau jokiu būdu nebus įsileista ugdymo įstaigos valstybine lietuvių kalba. Taip ir auga Vilniaus rajone „savivaldybės ar jos įmonėms priklausančių pirčių, knygynų ir kt. skaičius“.

 Investicijos ir plėtra

Vilniaus r. savivaldybė taip pat nesibodija pasigirti, kad gavau aukštus įvertinimus už investicijas ir plėtrą. Tačiau nutylimas faktas, kad Vilniaus r. savivaldybė randasi prie Vilniaus m. savivaldybės, kuri už investicijas ir plėtrą gavo beveik du kartus daugiau balų nei Klaipedos ir Kauno miestai. Jokia naujiena, kad investuotojams Vilnius yra patraukliausias ir sutraukia daugiausiai investicijų ateinančių į Lietuvą. Vilniaus r., kaip besiribojantis su Vilniaus m. galėtų turėti iš to labai daug naudos. Bet situacija tokia, kad Vilniaus r. pagal šį rodiklį yra 5-7 vietoje ir gerokai atsilieka nuo Klaipedos ir Kauno rajonų savivaldybių. Vilniaus rajono savivaldybė, lyginant su Kauno ir Klaipėdos rajonais, reikšmingai mažiau pritraukė investicijų. Vilniaus rajone vienam gyventojui teko 2558 eurų, kai Kauno r. - 3181, o Klaipėdos r. - 4048 eurų.

 

Apibendrinant, norėtusi pareikalauti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prisimti politinę atsakomybę už prastėjančius valdymo rodiklius, nes kaip matyti jie negerėja (kaip teigia pati savivaldybė). Siekiant išlaikyti politinę valdžią stabdomas Vilniaus r. vystymas. Švietimo sektorius tai tiesiogiai jaučia, nes tai yra ta sritis, kur per gyventojų deklaravimą, galiausiai daroma reikšminga įtaka rinkimams (jų rezultatui).

https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1107380/gediminas-kazenas-savivaldybe-skelbia-vilniaus-rajono-savivaldybe-geriausiai-valdoma-savivaldybe

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Geriau paminklas lenkui, nei lietuviui ...

Juzefas Pilsudskis tiek lietuviams, tiek lenkams gerai žinomas. Galima tik pavydėti, kai valstybėje atsiranda tokių asmenybių, kurios suvaidina lemiamą vaidmenį valstybės raidoje, jo nuopelnai Lenkijos valstybei yra neabejotini ir neginčijami. Tad nieko nuostabaus, kad tikriausiai kiekviename Lenkijos mieste ir miestelyje rasime J. Pilsudskio galvę ar aikštę, o ne retai ir paminklą ar bent paminklinę lentą. Nors Lenkijoje tuo metu J. Pilsudskį nemažai kas kritiškai vertino kaip valstybės veikėją, tačiau dabar turbūt tokių mes praktiškai nerasime. Verta pažymėti, kad ir dabar pačioje Lenkijoje dėl J. Pilsudskio veiklos karts nuo karto galima išgirsti tam tikrų nuo bendro vertinimo nukrypstančių nuomonių. Čia galima prisiminti vieno Lenkijos istoriko Zbigniewo Gluza  raginimą atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus okupaciją 1920 m., arba kitą Lenkų istoriką Meteuszą Staroń , kuris teigia, kad „Želigovskio maištas“, tai iš esmės tie patys „žalieji žmogeliukai“, kuriuos V.Putinas panaudojo o...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Ir visgi … graži ta Pietryčių Lietuva !!!

Gegužės 8 dieną Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo įteikta Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įsteigta Stanislovo Rapolionio premija Gražinai Landsbergienei už nuopelnus Pietryčių Lietuvos švietimui, kuri vadovaudama V.Landbergio fondui daug prisidėjo remdama Pietryčių Lietuvos lietuviškas mokyklas ir darželius. Renginio metu gimnazijos mokiniai atliko teatralizuotą vaidmenį „Ir akmenys kalba“ tarsi sakantį apie didžią ir gilią šio krašto istoriją, kurią mes menkai žinome ir pažįstame. Renginyje taip pat skambėjo Stanislovo Rapolionio sudarytos lietuviškos religinės giesmės. Stanislovas Rapolionis turi ypatingą reikšmę Pietryčių Lietuvai, tai yra tos žemės žmogus, vertęs Bibliją į lenkų ir lietuvių kalbas. Tai buvo pirmas lietuvis apsigynęs teologijos daktaro laipsnį protestantiškame universitete ir pirmasis Karaliaučiaus universiteto Teologijos katedros vedėju. Jo aštriu protu ir iškalba žavėjosi net pats M. Liuteris, o paskaitų mėgdavo klausytis ne tik Karaliausčiaus mi...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Kaip švietimo įstaigų tinklo pertvarka palies Pietryčių Lietuvos mokyklas?

Algimantas Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ primininkas Gediminas Kazėnas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Vyriausybei patvirtinus naują švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus, siekiama naikinti mažas klases, kurios yra neefektyvios, žiūrint tiek iš viešųjų finansų naudojimo pusės, tiek dėl mokytojų kadrų kokybės pusės, tiek ir iš vaikų socializacijos pusės.  Šia reforma visų pirma siekiama stambinti klases. Klasėje nebegalės būti mažiau kaip 8 mokiniai, bus draudžiama formuoti jungtines 5 – 8 klases. Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose. Gimnazinėse III – IV klasėse mažiausias mokinių skaičius dar labiau didinamas iki 12 moksleivių. Taip pat įvedamas kriterijus gimnazijoms, kad jose nuo 2024 m. turi būti joje III klasėje turi būti nemažiau 21 moksleivio (nuo 2022 m. tai tik rekomendacija, o nuo 2026 m. kad gimnazijos III-klasių būtų nemažiau 31 moksleivio). Nesilaikant šių reikalavimų, tokios klasės nebūtų finansuojamos iš...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau