Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Su gimtadieniu Lietuva. Ar tikrai?!

Šią savaitę šventėme labai svarbią mūsų Tautos ir valstybės šventę. 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvių Tautos atstovai Lietuvos Taryboje paskelbė apie atkuriamą Lietuvos valstybę. Tai yra data, kuri nubrėžė tolesnį mūsų Tautos likimą ir padėjo pamatus 1990 m. kovo 11-ąjai. Be Vasario 16-osios akto vargu ar šiandien būtume tie kas esame ir turėtume tai ką turime. To laikotarpio dydžiavyriai turėtų būti mums pavyzdys ir stiprybės šaltinis, jiems pavyko padaryti tai, kas daugeliui atrodė neįmanoma.
Visgi per šią svarbią mums datą įsigali labai žalingas mums patiems šventinis akcentas - „Su gimtadieniu, Lietuva!“. Tokie pasveikinimai ir linkėjimai girdėjosi iš pačių aukščiausių politikų, tokios antraštės buvo skelbiamos didžiausių žiniasklaidos priemonių Facebook paskyrose, o mieste žmonės vaikščiojo su trispalvėmis vėliavėlėmis su tokiu užrašu. Ir tai po truputi įsigali vis labiau ir labiau. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad čia nieko reikšmingo, tačiau... Toks linkėjimas brėžia kažkokią liniją pasąmonėje, sudarantis įspūdį, kad Lietuvos valstybė tarsi užgimė 1918 m. vasario 16 d. Iš istorijos žinome, kad Lietuva užgimė gerokai, gerokai anksčiau. Kad toks kažkieno sugalvotas linkėjimas klaidina ne tik mus pačius, bet ir mūsų parterius užsienyje jau akivaizdu. Savo Twiter ir Facebook paskirose tokiais linkėjimais jau dalinosi ir Lenkijos ambasada, Europos Liaudies Partijos paskyra ir kiti.
Visų pirmą, pačiame Vasario 16-osios akte skelbiama, kad „[...] Lietuvos Taryba […] skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniai pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę [...]“. Nors dažnai teigiama, kad tada užgimė moderni Lietuva, tačiau akivaizdu, kad tie žmonės tai suprato kaip valstybės atkūrimą ir dar be to pabrėžė, apie visų „[…] tą valstybę atskiriantį visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Turbūt niekam nekyla abejonių apie kokius ryšius kalbama. Tad kodėl mes dabar pradedama tai kitaip suprasti? Kad Lenkija Abiejų Tautų Respubliką laiko savo I-ąja Lenkijos Respubliką, o 1918 m. ir 1990 m. skaičiuoja kaip II-ąją ir III-ąją Respublikas galima suprasti. Bet kodėl mes atsisakome savo senosios istorijos? Kitas klausimas yra kaip mes tada paaiškinsime kitas mūsų švenčiamas šventes? 2009 m. šventėme Lietuvos vardo tūkstantmetį, o istorikai teikia, kad vargu ar kas nors tą vardą minėtų, jei nebūtų buvę tokio fakto/reiškinio. Mes turime Liepos 6-ąją – Mindaugo Karūnavimo šventę. 1323 m. vadiname Vilniaus gimtadieniu, kuomet laikome kad jis tapo Lietuvos sostine. Ne perseniausiai per LRT buvo transliuojami įvairūs LDK mūšių anonsai, pažymint Lietuvos kariuomenės dieną. Kai paskutinį kartą pas mus lankėsi Jungtinės Karalystės Karalienė Elžbietą, pasididžiuodami rodėme jai LDK žemėlapius, kaip Lietuva augo. Tą patį darėme ir per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai ant Seimo fontanų. Prieš keletą metų mes dar stipriau įteisinome mūsų istorinę vėliavą su Vyčiu, bijodami, kad baltarusiai jos iš mūsų nenugvelbtų. Kabiname ją prie URM'o, kitų ministerijų, keliame ją ant mūsų istorinių objektų, taip pabrėždami mūsų ilgaamžį valstybingumą. Galų gale dabartinės mūsų 1992 m. Konstitucijos preambolėje rašoma, kad "Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais […], šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią [....]" ir tt., ir staiga – Su gimtadieniu Lietuva! Tarsi viso to nebūtų buvę, tarsi tai ne mūsų. Suprantu, kad tai graži akcija ir viešieji ryšiai, tačiau ar mes dėl visokių vienadienių akcijų ir trumpalaikio populiarumo neaukojame tautinio orumo ir savigarbos, kad taip neapgalvotai atsisakome savo praeities ir valstybinių simbolių? Įtariu, kad dauguma taip elgiasi nepiktavališkai, bet tai yra labai netikslu ir labai kenkia mūsų valstybiniam sąmoningumui, manau klaidina mūsų jaunąją kartą, mūsų užsienio partnerius ir suteikia pretekstą mūsų nedraugams.
Kaip mes tada ruošiamės kovoti propagandinį karą su Baltarusijos nacionalistais, kurie vis garsiau savinasi mūsų istoriją, jos simbolius, o LDK kunigaikščiai anot jų iš tikruju buvo … baltarusiai? Kaip mes kovosime su lenkų nacionalistais, kurie irgi teigia, kad lietuviai yra nauja nacija, o anot garsiosios V. Tomaševskio frazės: lenkai čia yra nuo amžių ir lietuviai čia turi integruotis? Kaip mes kovosime su Rusijos propagandos mašina, kuri irgi reikiamu metu ir reikiamoje vietoje sugeba „išmesti“ frazę, kad tai senosios slavų žemės? Šitą ydingą praktiką reikia būtinai keisti, kuri gali sukelti mums problemų tiesiog "lygioje vietoje", kam mums to reikia?
Esame labai sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje, kur vyksta visokiausi hybridiniai, propagandiniai ir kitokie karai, todėl turime labai apgalvotai, pasverdami kiekvieną žodį kalbėti apie mūsų istoriją, nes po to kiekviena klaida gali būti labai gerai išnaudota Kremliaus propagandistų prieš mus pačius !!!
Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena !!! 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Geriau paminklas lenkui, nei lietuviui ...

Juzefas Pilsudskis tiek lietuviams, tiek lenkams gerai žinomas. Galima tik pavydėti, kai valstybėje atsiranda tokių asmenybių, kurios suvaidina lemiamą vaidmenį valstybės raidoje, jo nuopelnai Lenkijos valstybei yra neabejotini ir neginčijami. Tad nieko nuostabaus, kad tikriausiai kiekviename Lenkijos mieste ir miestelyje rasime J. Pilsudskio galvę ar aikštę, o ne retai ir paminklą ar bent paminklinę lentą. Nors Lenkijoje tuo metu J. Pilsudskį nemažai kas kritiškai vertino kaip valstybės veikėją, tačiau dabar turbūt tokių mes praktiškai nerasime. Verta pažymėti, kad ir dabar pačioje Lenkijoje dėl J. Pilsudskio veiklos karts nuo karto galima išgirsti tam tikrų nuo bendro vertinimo nukrypstančių nuomonių. Čia galima prisiminti vieno Lenkijos istoriko Zbigniewo Gluza  raginimą atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus okupaciją 1920 m., arba kitą Lenkų istoriką Meteuszą Staroń , kuris teigia, kad „Želigovskio maištas“, tai iš esmės tie patys „žalieji žmogeliukai“, kuriuos V.Putinas panaudojo o...

Ir visgi … graži ta Pietryčių Lietuva !!!

Gegužės 8 dieną Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo įteikta Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įsteigta Stanislovo Rapolionio premija Gražinai Landsbergienei už nuopelnus Pietryčių Lietuvos švietimui, kuri vadovaudama V.Landbergio fondui daug prisidėjo remdama Pietryčių Lietuvos lietuviškas mokyklas ir darželius. Renginio metu gimnazijos mokiniai atliko teatralizuotą vaidmenį „Ir akmenys kalba“ tarsi sakantį apie didžią ir gilią šio krašto istoriją, kurią mes menkai žinome ir pažįstame. Renginyje taip pat skambėjo Stanislovo Rapolionio sudarytos lietuviškos religinės giesmės. Stanislovas Rapolionis turi ypatingą reikšmę Pietryčių Lietuvai, tai yra tos žemės žmogus, vertęs Bibliją į lenkų ir lietuvių kalbas. Tai buvo pirmas lietuvis apsigynęs teologijos daktaro laipsnį protestantiškame universitete ir pirmasis Karaliaučiaus universiteto Teologijos katedros vedėju. Jo aštriu protu ir iškalba žavėjosi net pats M. Liuteris, o paskaitų mėgdavo klausytis ne tik Karaliausčiaus mi...

Kaip švietimo įstaigų tinklo pertvarka palies Pietryčių Lietuvos mokyklas?

Algimantas Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ primininkas Gediminas Kazėnas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Vyriausybei patvirtinus naują švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus, siekiama naikinti mažas klases, kurios yra neefektyvios, žiūrint tiek iš viešųjų finansų naudojimo pusės, tiek dėl mokytojų kadrų kokybės pusės, tiek ir iš vaikų socializacijos pusės.  Šia reforma visų pirma siekiama stambinti klases. Klasėje nebegalės būti mažiau kaip 8 mokiniai, bus draudžiama formuoti jungtines 5 – 8 klases. Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose. Gimnazinėse III – IV klasėse mažiausias mokinių skaičius dar labiau didinamas iki 12 moksleivių. Taip pat įvedamas kriterijus gimnazijoms, kad jose nuo 2024 m. turi būti joje III klasėje turi būti nemažiau 21 moksleivio (nuo 2022 m. tai tik rekomendacija, o nuo 2026 m. kad gimnazijos III-klasių būtų nemažiau 31 moksleivio). Nesilaikant šių reikalavimų, tokios klasės nebūtų finansuojamos iš...