Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Su gimtadieniu Lietuva. Ar tikrai?!

Šią savaitę šventėme labai svarbią mūsų Tautos ir valstybės šventę. 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvių Tautos atstovai Lietuvos Taryboje paskelbė apie atkuriamą Lietuvos valstybę. Tai yra data, kuri nubrėžė tolesnį mūsų Tautos likimą ir padėjo pamatus 1990 m. kovo 11-ąjai. Be Vasario 16-osios akto vargu ar šiandien būtume tie kas esame ir turėtume tai ką turime. To laikotarpio dydžiavyriai turėtų būti mums pavyzdys ir stiprybės šaltinis, jiems pavyko padaryti tai, kas daugeliui atrodė neįmanoma.
Visgi per šią svarbią mums datą įsigali labai žalingas mums patiems šventinis akcentas - „Su gimtadieniu, Lietuva!“. Tokie pasveikinimai ir linkėjimai girdėjosi iš pačių aukščiausių politikų, tokios antraštės buvo skelbiamos didžiausių žiniasklaidos priemonių Facebook paskyrose, o mieste žmonės vaikščiojo su trispalvėmis vėliavėlėmis su tokiu užrašu. Ir tai po truputi įsigali vis labiau ir labiau. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad čia nieko reikšmingo, tačiau... Toks linkėjimas brėžia kažkokią liniją pasąmonėje, sudarantis įspūdį, kad Lietuvos valstybė tarsi užgimė 1918 m. vasario 16 d. Iš istorijos žinome, kad Lietuva užgimė gerokai, gerokai anksčiau. Kad toks kažkieno sugalvotas linkėjimas klaidina ne tik mus pačius, bet ir mūsų parterius užsienyje jau akivaizdu. Savo Twiter ir Facebook paskirose tokiais linkėjimais jau dalinosi ir Lenkijos ambasada, Europos Liaudies Partijos paskyra ir kiti.
Visų pirmą, pačiame Vasario 16-osios akte skelbiama, kad „[...] Lietuvos Taryba […] skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniai pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę [...]“. Nors dažnai teigiama, kad tada užgimė moderni Lietuva, tačiau akivaizdu, kad tie žmonės tai suprato kaip valstybės atkūrimą ir dar be to pabrėžė, apie visų „[…] tą valstybę atskiriantį visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Turbūt niekam nekyla abejonių apie kokius ryšius kalbama. Tad kodėl mes dabar pradedama tai kitaip suprasti? Kad Lenkija Abiejų Tautų Respubliką laiko savo I-ąja Lenkijos Respubliką, o 1918 m. ir 1990 m. skaičiuoja kaip II-ąją ir III-ąją Respublikas galima suprasti. Bet kodėl mes atsisakome savo senosios istorijos? Kitas klausimas yra kaip mes tada paaiškinsime kitas mūsų švenčiamas šventes? 2009 m. šventėme Lietuvos vardo tūkstantmetį, o istorikai teikia, kad vargu ar kas nors tą vardą minėtų, jei nebūtų buvę tokio fakto/reiškinio. Mes turime Liepos 6-ąją – Mindaugo Karūnavimo šventę. 1323 m. vadiname Vilniaus gimtadieniu, kuomet laikome kad jis tapo Lietuvos sostine. Ne perseniausiai per LRT buvo transliuojami įvairūs LDK mūšių anonsai, pažymint Lietuvos kariuomenės dieną. Kai paskutinį kartą pas mus lankėsi Jungtinės Karalystės Karalienė Elžbietą, pasididžiuodami rodėme jai LDK žemėlapius, kaip Lietuva augo. Tą patį darėme ir per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai ant Seimo fontanų. Prieš keletą metų mes dar stipriau įteisinome mūsų istorinę vėliavą su Vyčiu, bijodami, kad baltarusiai jos iš mūsų nenugvelbtų. Kabiname ją prie URM'o, kitų ministerijų, keliame ją ant mūsų istorinių objektų, taip pabrėždami mūsų ilgaamžį valstybingumą. Galų gale dabartinės mūsų 1992 m. Konstitucijos preambolėje rašoma, kad "Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais […], šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią [....]" ir tt., ir staiga – Su gimtadieniu Lietuva! Tarsi viso to nebūtų buvę, tarsi tai ne mūsų. Suprantu, kad tai graži akcija ir viešieji ryšiai, tačiau ar mes dėl visokių vienadienių akcijų ir trumpalaikio populiarumo neaukojame tautinio orumo ir savigarbos, kad taip neapgalvotai atsisakome savo praeities ir valstybinių simbolių? Įtariu, kad dauguma taip elgiasi nepiktavališkai, bet tai yra labai netikslu ir labai kenkia mūsų valstybiniam sąmoningumui, manau klaidina mūsų jaunąją kartą, mūsų užsienio partnerius ir suteikia pretekstą mūsų nedraugams.
Kaip mes tada ruošiamės kovoti propagandinį karą su Baltarusijos nacionalistais, kurie vis garsiau savinasi mūsų istoriją, jos simbolius, o LDK kunigaikščiai anot jų iš tikruju buvo … baltarusiai? Kaip mes kovosime su lenkų nacionalistais, kurie irgi teigia, kad lietuviai yra nauja nacija, o anot garsiosios V. Tomaševskio frazės: lenkai čia yra nuo amžių ir lietuviai čia turi integruotis? Kaip mes kovosime su Rusijos propagandos mašina, kuri irgi reikiamu metu ir reikiamoje vietoje sugeba „išmesti“ frazę, kad tai senosios slavų žemės? Šitą ydingą praktiką reikia būtinai keisti, kuri gali sukelti mums problemų tiesiog "lygioje vietoje", kam mums to reikia?
Esame labai sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje, kur vyksta visokiausi hybridiniai, propagandiniai ir kitokie karai, todėl turime labai apgalvotai, pasverdami kiekvieną žodį kalbėti apie mūsų istoriją, nes po to kiekviena klaida gali būti labai gerai išnaudota Kremliaus propagandistų prieš mus pačius !!!
Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena !!! 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Įžvalgos dėl TVP Wilno likimo

Gerai pamenu, kaip ir kokią datą buvo organizuotas TVP Wilno atidarymas , kokios buvo žinutės siunčiamos iš TVP tuometinio vadovo (buvo akcentuojama, kad projektą finansuoja Lenkijos valstybė, o tai rodo strateginę reikšmę). Tai įvyko 2019 m. rugsėjo 17 d. Data buvo pasirinkta labai simbolinė t.y. tą dieną kai Lenkijoje yra minima, kaip Sovietų Rusijos įsiveržimo į Rytų Lenkiją data. Lenkija kaip valstybė krito ir nustojo egzistavusi. Viso to pasekoja Lenkijos tarpukario sienos smarkiai pasikeitė, ji neteko buvusiu okupuotų rytinių žemių (su Vilniumi, Gardinu ir Lvovu), tačiau buvo prijungtos vakarinės žemės (dabar vadinamos atgautomis žemėmis, "ziemie odzyskane"), anksčiau priklausiusios Vokietijai.  Tuo metu Lietuvoje jau buvo pakankamai žiniasklaidos priemonių lenkų kalba ir buvo retransliuojama TVP Polonia ir keletą kitų kanalų. Mano nuomone, pats šio kanalo atsiradimas buvo klaida. O dabartinis visas „sujudimas“ rodo, kad tai neatnešė jokio stabilumo ar pridėtinės vertė...

Kaip švietimo įstaigų tinklo pertvarka palies Pietryčių Lietuvos mokyklas?

Algimantas Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ primininkas Gediminas Kazėnas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Vyriausybei patvirtinus naują švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus, siekiama naikinti mažas klases, kurios yra neefektyvios, žiūrint tiek iš viešųjų finansų naudojimo pusės, tiek dėl mokytojų kadrų kokybės pusės, tiek ir iš vaikų socializacijos pusės.  Šia reforma visų pirma siekiama stambinti klases. Klasėje nebegalės būti mažiau kaip 8 mokiniai, bus draudžiama formuoti jungtines 5 – 8 klases. Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose. Gimnazinėse III – IV klasėse mažiausias mokinių skaičius dar labiau didinamas iki 12 moksleivių. Taip pat įvedamas kriterijus gimnazijoms, kad jose nuo 2024 m. turi būti joje III klasėje turi būti nemažiau 21 moksleivio (nuo 2022 m. tai tik rekomendacija, o nuo 2026 m. kad gimnazijos III-klasių būtų nemažiau 31 moksleivio). Nesilaikant šių reikalavimų, tokios klasės nebūtų finansuojamos iš...

Blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia

Lietuvai šiuo metų rūpesčių netrūksta – dar nėra iki galo susitvarkyta su COVID-19 pandemija ir aplink ja kylančiu chaosu, kai Baltarusijos diktatorius sumastė pradėti prieš Lietuvą hibridinį karą – pasiųsti į Lietuvą tūkstančius nelegalių migrantų. Pietryčių Lietuva jau tampa(o) simptomiška Lietuvos vidaus politikos problema. Kas dieną mūsų pasieniečiai jų pagauna virš 100, šiuo metu nelegalių migrantų stovyklose Lietuvoje jau jų yra gerokai virš 3000. Lietuva nebuvo pasiruošusi tokiam nelegalių migrantų antplūdžiui, o jų skaičius auga taip sparčiai, todėl natūralu, kad yra daug iššūkių ir spręstinų klausimų, ne visada viskas einasi sklandžiai, neišvengiamai ir kažkokių klaidų padaroma. Krizė kai kam visada yra naujas šansas. Tik čia visada yra du keliai kaip tu pasinaudosi tuo šansu: ar pats prisiimsi atsakomybę ir išėjęs iš savo „komforto zonos“ imsiesi daryti permainas visų pirmą savo gyvenime, ar kaip tik – pasinaudodamas kilusia sumaištimi, aplinkinių pakrikimu, dar labiau tą sum...