Ši rugsėjo 13-19 dienomis Mykolo Romerio Universitete pagal Erasmus+ programos antro pagrindinio veiksmo „Strateginės partnerystėsˮ projektą „European Eastern Universityˮ (Projekto Nr. 2014-1-PL01-KA203-003571) vieši atstovai iš Ružomberoko katalikiškojo universiteto (Slovakija), Liublino miesto savivaldybės (Lenkija), Liublino katalikiškojo Jono Pauliaus II-ojo universiteto (Lenkija), Liublino Marijos Curie- Skladowskos universiteto (Lenkija), Liublino technologijos universiteto (Lenkija).
Lenkijos universitetai, kaip ir Lietuvos, dėl demografinių problemų ir didelės emigracijos šiuo metu išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Tai verčia ieškoti naujų pragyvenimo šaltinių ir kitų būdų, kaip pritraukti studentų. Universitetai tai ir daro. Tačiau baltą pavydą kelia tai, kad Lenkijoje universitetai nėra palikti visiškai sau tvarkytis su problemomis. Štai Liublinas, miestas Lenkijos rytuose, Liublino vaivadijos centras, esanti viena skurdžiausių vaivadijų Lenkijoje. Liublinas turi apie 350 tūkst. gyventojų ir dar virš 70 tūkst. sudaro studentai. Taigi Liublinas yra labai studentiškas miestas, kuriame yra 5 dideli universitetai, tai: Marios Curie-Skladowskos universitetas (UMCS), Katalikiškas Jono Pauliaus II universitetas (KUL), Liublino Technologijų universitetas, Medicinos universitetas, Gamtos mokslų universitetas (buvusi Žemės ūkio akademija) ir dar 4 mažesnės privačios aukštosios mokyklos. Šiais keliais parametrais, t. y. dydžiu ir universitetų skaičiumi Liublinas yra palygintinas su Vilniumi. Vilniuje universitetai konkuruodami tarpusavy dažnai menkina ir juodina vienas kitą, kas tikrai nepuošia Lietuvos mokslo, o dažnai net parodo kultūros lygį, o gal net protekcionizmą, kuomet sistemingas menkinimas pasireiškia tam tikrais reikšmingai laikotarpiais. Tuo tarpu Liublino valdžia, siekdama padėti savo aukštosioms mokykloms ištiesė pagalbos ranką pasiūlydama minėtą projektą ir nukreipti universitetų jėgas ne tarpusavio konkurencijai, o į išorę pritraukiant studentus iš artimojo užsienio. Ir šioje vietoje Liublinas ir aplamai Lenkija pasidarbavo „iš peties“. Labiausiai studentai Lenkijoje yra verbuojami iš Ukrainos. Dauguma universitetų čia turi atidariusios savo atstovybes, kurios supažindina su studijų galimybėmis, finansavimo šaltiniais ir tt. Rezultatas toks, kad iš tų 70 tūkst. studentų 4,5 tūkst. studentų yra užsieniečiai, dauguma apie 90 proc. yra ukrainiečiai, po to rikiuojasi baltarusiai, moldavai ir kiti ... „iš rytų“.
Viso to nebūtų, jei nebūtų vykdoma ir atitinkama Lenkijos valstybės švietimo politika. Vienas ir pirmiausias, mums žiūrint ir lyginant iš Lietuvos pozicijų, į akis krentantis punktas yra tas kad visiems Lenkijos piliečiams pirmasis aukštasis išsilavinimas nuolatinėse studijose yra nemokamas. Niekam nereikia aiškinti, kad tai yra labai svarbus faktorius sulaikantis jaunimą nuo emigracijos ir duodantis naudą darbo rinkai, nes dalis jų dar studijų laikotarpiu gali pradėti dirbti ir savo gyvenimą pradėti kurti būtent tame mieste, kuriame mokosi. Be to ... kaip rodo projekto rėmuose atliktas tyrimas, apie 85 proc. studentų užsieniečių, baigę studijas pasilieka ir nebegrįžta į savo šalį. O ką mes šioje vietoje turime Lietuvoje? Kokiomis konkurencinėmis sąlygomis turi dirbti Lietuvos aukštosios mokyklos bendroje ES rinkoje?
Antras ne ką mažiau įdomus faktas rodantis Lenkijos politikų valstybiško mąstymo aukštą lygį ir toliaregiškumą yra Lenko Korta. Šis dokumentas pas mus buvo sukėlęs nemažai politinės įtampos, kuriame galima įžvelgti įsipareigojimų kitai valstybei elementų ir dėl to nesuderinamu su Seimo nario mandatu. Apie tai esu rašęs delfi.lt. Tačiau visame šiame liko nepastebėtas kitas momentas, t. y. kad šio dokumento turėjimas suteikia asmeniui teisę nemokamai gauti aukštąjį išsilavinimą Lenkijoje ir dar netgi yra mokama stipendija. Argi gali būti geriau? Įvairiais duomenimis Lietuvoje Lenko Kortą kasmet gauna apie 1000 piliečių. Kaip rodo Mykolo Romerio universiteto mokslininkų 2012 – 2014 m. atliktas Lietuvos lenkų tapatumo tyrimas, Lenko Korta labiausiai siejama … ne su tautiškumu, o su galimybe studijuoti Lenkijoje! Taigi neatsitiktinai tarp studijuojančių užsieniečių Lenkijoje didžioji dalis yra Lenko Kortos turėtojai. Dabar net nebeslepiama, kad Lenko Kortą įgyti yra labai nesudėtinga, čia dažnai yra papiktnaudžiaujama, tačiau Lenkijos universitetai dėl to džiaugiasi. Kiek dėl to Lietuva neteko savo piliečių, valdžios institucijos turbūt net nežino, tuo tarpu, paskaičius lenkakalbę Lietuvos žiniasklaidą matyti, kad Lenkijos ambasada nesnaudžia. Taigi, šis politinis dokumentas turi labai apčiuopiamą naudą tiek a) Lenkijos valstybei, nes dauguma atvykusiu studijuoti čia ir pasilieka, kas šiais demografinės krizės laikotarpiu yra ypač aktualu; tiek b) Lenkijos aukštosioms mokykloms, nes leidžia išlaikyti mokslinį potencialą, kas vėlgi yra labai svarbu šiais žinių ir inovacijų laikais, kurie iš esmės lemia valstybės konkurencingumą globaliame pasaulyje, apie ką mūsų politikai … deja tik daug kalba. Palyginimui labai daug apie mūsų politikų strateginį mąstymą pasakantis faktas yra tas, kad Lietuva užsienyje gyvenančius lietuvių kilmės asmenims silpnai vilioja į Lietuvos aukštasias mokyklas. Tačiau, tuo pačiu metu keistai atrodo peršama mintis apie dvigubos pilietybės naudą, kai realios priemonės didinti Lietuvos gyventojų skaičių yra nematomos (čia dar galima prisiminti pasiūlymus leisti krepšelius „išsinešti“ į užsienio universitetus!). Deja, kaip žinia Lietuvos pilietybė nesuteikia teisės į nemokamą mokslą Lietuvoje.
Lyginant Lenkiją su Lietuvą daugelyje sričių norom nenorom peršasi išvada, kad stipri tautinė savimonė telkia tautą ir duoda visapusiškos naudos kalbant apie valstybės raidą ir išlikimą globaliame pasaulyje. Deja ir šioje vietoje mums dar reikia labiau susivokti …
Komentarai
Rašyti komentarą