Lenkija moka daryti politiką

Sunku nesižavėti Lenkijos vykdoma apdairia politika, ypač žiūrint į tai iš Lietuvos. Mes galim tik pavydėti. Šią savaitę Lenkijos Prezidento kanceliarija paskelbė šių metų užsienio vizitų sąrašą. Naujai išrinktų prezidentų pirmasis užsienio vizitas visada turi tam tikrą simbolinę reikšmę. Žiūrint į šį sąrašą visų pirmą krenta į akis, kad pirmuoju savo užsienio vizitu Lenkijos Prezidentas A. Duda pasirinko Estiją. Tuo tarpu sąraše nėra Briuselio ir Lietuvos, tačiau yra Londonas. Žinoma, galima dėl to apgailestauti ir užsiimti saviplaka, kad čia mes patys dėl to kalti, kad tai yra kerštas mums ar pan. Iš pirmo žvilgsnio gali taip atrodyti, tačiau giliau paanalizavus matyti, kad tai yra turbūt pats protingiausias naujojo Lenkijos Prezidento pasirinkimas, turint omeny Lenkijos vidaus politikos aktualijas ir Lietuvos-Lenkijos santykius. O tai kad tas faktas yra taip smarkiai sureikšminamas Lietuvoje yra jau greičiau mūsų „ištampytų“ nervų ir visos politikos neprofesionalumo pasekmė.

Kodėl A. Duda pirmuoju užsienio vizitu pasirinko Estiją, o ne pvz. Vokietiją ar kažkurią Višegrado gupės valstybę? Dėl Vokietijos, tai Vokietijos-Lenkijos santykiai niekada nebuvo lengvi ir paprasti. Nors tie santykiai ir nėra tokie kaip Lietuvos-Lenkijos, tačiau įvairių įtampų atsiranda. Pavyzdžių čia būtų galima daug pririnkti. Įtakos tam turi ir istorinis kontekstas, ir dabarties geopolitinės aktualijos, kurios dėl Ukrainos įvykių ypač paaštrėjo. Kaip žinia, daugeliu klausimu tiek ES, tiek NATO reikaluose Lenkijos ir Vokietijos pozicijos skiriasi.

Dėl Višegrado gupės, tai Lenkija būdama jos nare, norėtų gaivinti šios grupės veiklą, tačiau į Vengriją vykti pirmojo užsienio vizito „nedera“, kadangi niekas nenori tapatintis su kontroversišku Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Tuo tarpu Čekija ir Slovakija dėl savo politikos Rusijos atžvilgiu, taip pat neatitinka Lenkijos užsienio politikos prioritetų. Londono atsiradimas sąraše siejamas su euroskeptinėmis nuotaikomis Jungtinėje Karalystėje ir A. Dudos deklaruotu siekiu labiau ginti nacionalinius interesus ES lygmenyje. Todėl manytina, kad bendros kalbos, kaip „reformuoti“ ES bus. Tuo tarpu dėl Briuselio nebūvimo sąraše, neformaliai kalbama, kad čia įtakos turi vidaus politikos aktualijos ir visų pirmą nenoras susitikti su Donaldu Tusku, kaip Europos Sąjungos Tarybos pirmininku. Kaip žinia, Lenkijos Parlamento daugumą sudaro PO, kuriai anksčiau vadovavo D. Tuskas. PO ir PiS yra pagrindiniai politiniai konkurentai ir pakankamai dideli ideologiniai priešininkai. Lenkijoje jau dabar yra galvojama apie artėjančius Seimo rinkimus, todėl šioje srityje bus elgiamasi labai apgalvotai ir strategiškai. Neatsitiktinai, iš politinių konkurentų, bei buvusio Prezidento B. Komorowskio pusės pasigirsta subtilios kritikos, kad užsienio vizitų sąrašą būtina „papildyti europine dimensija“ arba „užpildyti Veimaro trikampį“.

Pasirinkdamas Estiją pirmąjam užsienio vizitui, Lenkijos Prezidentas manyčiau šiuo atveju geriausiai suderino Lenkijos vidaus ir užsienio politikos prioritetus ir ištesėjo rinkiminį pažadą daugiau dėmesio skirti Vidurio ir Rytų Europos regionui, taip pat mažiausiai „įžeidžia“ Lietuvą. Daug įtartiniau būtų, jei pirmam vizitui būtų pasirinkta Latvija. Estijos pasirinkimas tam tikra prasme net mus išgelbėjo ... nuo nereikalingų dar didesnių aistrų ir vidaus politikos destabilizavimo per diskusijas „kieno pusėje dabar yra kamuolys“, tolesnio problemos eskalavimo ir lietuvių-lenkų santykių aitrinimo. Politinis klimatas nėra šiuo metu tinkamas tokiam vizitui, dabartiniai Lietuvos-Lenkijos santykiai nėra tinkami normaliam ir konstruktyviam dialogui. Kai kurie „nesantaikos“ klausimai vis dar nėra „uždaryti“, kas nuolat sudaro pretekstą, tiek vidaus, tiek užsienio politikams šiuos klausimus „prisiminti“ ir kelti sumaištį. Ne veltui yra toks posakis, kad kai kada „geriau blogas sprendimas, nei jokio nebuvimas“. Tai reiškia, kad „turime atlikti tam tikrus namų darbus“. Tačiau tuos darbus turime atlikti laikantis savo Konstitucijos ir vadovaudamiesi nacionaliniais interesais. Kai pas save susitarsime ir turėsime vieningą poziciją, tada bus lengviau ir su Lenkija kalbėtis. Bet čia jau politikams reikia savo nacionalinių interesų suvokimo, pagarbos savo teisinei tradicijai ir valios juos ginti. Lietuva Lenkijai irgi yra strategiškai svarbi, tą suvokia ir Lenkijos politikai, o Krzysztof Szczerski, atsakingas asmuo už užsienio politiką naujojoje Prezidentūroje tai garsiai įvardija. Apie tai, kad esame vieni kitiems reikalingi jau esu rašęs lzinios.lt 2014-07-25 komentare.

Lenkijos Prezidentas pasirinkdamas pirmajam vizitui Estiją, apibendrinus visus niuansus, pasielgė išmintingai. Lietuva nebuvo akivaizdžiai pastatyta prieš faktą, tačiau mes turime turėti omeny, kaip buvo pasakyta rinkiminės kampanijos metu, kad santykiai nebus gerinami Lietuvos lenkų sąskaita ir Lenkija sieks atkurti poveikio darymo priemones Lietuvai. Beje, Vokietijos atžvilgiu nebekeliamas reikalavimas suteikti lenkams ten tautinės mažumos statusą. Lenkija moka daryti politiką, o ar mokame ją daryti mes?!