Neseniai pas mus kilo diskusijos dėl tiesioginių seniūnų rinkimų. Tai esą turėtų labiau savivaldą priartinti prie žmonių, o pačius žmones labiau įtraukti į savivaldą. Tai būtų labai sveikintinas dalykas. Dauguma viešojo administravimo specialistų sako, kad per mažos savivaldybės tampa neefektyvios, per brangios ir pan. Čia iš esmės galima sakyti, kad grįžtama prie klausimo dėl savivaldybių dydžio, kad jos per didelės ir pan. Giliau žvelgiant į problematiką, matyti, kad tolesnis jos nagrinėjimas veda prie Lietuvos regioninio-administracinio suskirstymo reformos reikalų, kurie kaip žinia yra sustoję. Buvo bandyta šią įsisenėjusią problemą spręsti A. Kubiliaus vyriausybėje, tačiau buvo pradėta, bet vėliau dėl koalicijos partnerių pasipriešinimo – sustota. Žinoma Lietuvoje seniūnijos yra per mažos, kad galėtų funkcionuoti, kaip atskiri savivaldos vienetai, bet keletą jų apjungus, jau galėtų būti kažkas panašaus. Pavyzdžiui Lenkijoje, Punsko savivaldybėje gyvena nepilni 5 tūkst. gyventojų, kuri turi savo renkamą savivaldybės tarybą iš 14 asmenų ir savivaldybės administraciją, kuri yra kelis kartus mažesnė už vidutinišką Lietuvos savivaldybės administraciją ir tokiu atveju iš esmės nebereikia seniūnijų, kaip filialų atskiruose savivaldybės teritorijos taškuose.
Tačiau šis komentaras ne apie tai, o apie premjero A. Butkevičiaus teiginį, kad seniūnų skyrime dalyvauja ir vietos bendruomenės. Pažvelgsiu į tai iš Vilniaus rajono pusės. Teiginys nėra neteisingas, tačiau ir nėra visiškai atspindintis realybę. Visų pirmą norisi atkreipti dėmesį į tai, kad Vietos savivaldos įstatyme, 31 str. 4 d. bendruomenių atstovai yra įvardinti kaip seniūnaičiai. Tai reiškia, kad tam tikroje vietovėje gali būti susikūrusi aktyvių žmonių bendruomenė, siekianti keisti ir gerinti esamą padėtį, tačiau tai negarantuoja jos įtraukimo į Vietos savivaldos įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimą. Tuo tarpu seniūnaičiai nors ir veikdami visuomeniniais pagrindais (nors pagal įstatymą, už tam tikras išlaidas jiems gali būti kompensuojama!), įgyja atitinkamos apimties realią įtaką renkant seniūnus. Čia iš karto prasideda visas įdomumas. Galima sakyti, kad rinkimai yra rinkimai ir jeigu neišrinko jūsų formaliai įsteigtos bendruomenės atstovo seniūnaičiu, reiškia patys kalti esate. Tenka sutikti, tačiau čia yra tik dalis tiesos. Demokratija yra demokratija, o apie tai kaip demokratiškai yra vykdomi rinkimai Vilniaus rajone jau esu rašęs „Lietuvos žinių“ 2014-09-05 ir 2015-03-06 dienos komentaruose. Esmė čia manyčiau yra tame, kad įstatyme yra numatyti tik bendrieji seniūnaičių rinkimų principai, tuo tarpu visos kitos detalės yra paliekamos neapibrėžtos. Nemažai Lietuvos savivaldybių yra pasitvirtinusios seniūnaičių rinkimo tvarkos aprašus. Tuo tarpu Vilniaus raj. savivaldybėje tokio aprašo nėra ir seniūnaičių rinkimai čia vyskta pagal labai „aptakias“ taisykles, tik nurodoma, kad reikia laikytis Vietos savivaldos įstatymo nustatytos seniūnaičių rinkimų tvarkos. Deja, Vietos savivaldos įstatyme įvardytos rinkiminės nuostatos yra tik rinkimų organizavimo principai, o ne detaliai nustatyta tvarka. Todėl jei vyksta tiesioginiai rinkimai, juos galima organizuoti darbo dienomis ir valandomis, kuomet, visa taip vadinkim, „vidurinioji klasė“ dirba ir dalyvauti negali, o dalyvauja pensininkai ir kiti asmenys... Jei pasirenkamas kitas būdas ir vykdoma apklausa, kur pagal įstatymą nustatyta, kad gali būti gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose arba atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose, tai vėlgi, nesant aprašui, kas seniūnams sutrukdys tas apklausas vykdyti selektyviai arba tuo laiku, kai kiti žmonės dirba. Tokiu būdu yra įtakojami galutiniai rinkimų rezultatai. Didžiausia problema yra seniūnaičių rinkimų paskelbimas. Jei būtų žinoma data ir laikas, dar būtų galima kažką pasiplanuoti. Tačiau dažniausiai tokie skelbimai būna seniūnijos skelbimų lentoje, savivaldybės tinklapyje ir kur nors prie vietinės parduotuvėlės ar stotelės. Todėl nenuostabu, kad dauguma, o ypač čia gyvenantys lietuviai, apie įvykusius rinkimus net nesužino. Galima paklausti, kodėl tokia informacija negali būti siunčiama elektroniniame naujienlaikraštyje, kurį galima užsiprenumeruoti savivaldybės internetiniame tinklapyje. Galų gale, nesunku būtų tokią informaciją išsiuntinėti elektroniniu paštu vietos bendruomenėms, kurios yra skelbiamos savivaldybės internetiniame tinklapyje, t. y. jos yra žinomos. Atsakymas yra paprastas, apie tai sužino tie kas turi sužinoti, tam kad viskas praeitų kuo tyliau ir nebūtų papildomų rinkiminių intrigų. Jei, kažkokiu būdu, atsitinka taip, kad neparankūs asmenys sužino apie tokių rinkimų datą, tai kaip jau minėjau, sužino atsitiktinai ir dažniausiai per vėlai, kad kažką pakeisti.
Taip Vilniaus rajone yra renkamai seniūnaičiai, kurie daugeliu atvejų neatstovauja vietos bendruomenės, o yra seniūnų „akys ir ausys“ toje vietovėje. Vėliau tokie seniūnaičiai dalyvauja komisijose, renkančiuose seniūnus. Kodėl tai turi reikšmės? Ogi todėl, kad tame pačiame Vietos savivaldos įstatyme, viena iš seniūnų funkcijų yra padėti organizuoti Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus bei referendumus (32 str. 2 d. 13 p.). Ir kaip mes žinome, jie tą funkciją atlieka nepriekaištingai. Ir taip mes turime uždarą ratą, kuris tarnauja vienai politinei partijai, kuri visomis išgalėmis stengiasi išsilaikyti valdžioje. Tikiuosi visus taškus ant „i“ sudėliojau ….
Komentarai
Rašyti komentarą