Praeitą savaitgalį Lenkijoje pasibaigė prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos iškeltas kandidatas Andrzej Duda. Rezultatai buvo daug kam netikėti ir ypač pirmojo turo, kuomet trečioje vietoje su apie 20 proc. balsų atsidūrė nesisteminis kandidatas Pawel Kukiz, taip nustumdamas SLD, PSL ir kitas parlamentines partijas. Tai rodytų, kad Lenkijoje taip pat vyksta sisteminių partijų devalvacija ir rinkėjai nori naujų žmonių ir pokyčių politikoje. Šis reiškinys jau kurį laiką yra stebimas ne tik Lenkijoje, Lietuvoje, bet ir senosiose Europos demokratijose (Vokietija, Olandija, Suomija, Švedija, D.Britanija, Graikija, Ispanija). Kodėl taip yra, tai jau yra klausimas sociologams, nagrinėjantiems visuomenėje vykstančius procesus.
Konservatyviosios PiS partijos kandidato laimėjimas rodo, kad liberaliosios „Piliečių platformos“ (PO) valdymo laikotarpis eina į pabaigą. Naujojo Prezidento inauguracija numatoma rugpjūčio pradžioje. Tuo tarpu rudenį vyks nauji Seimo rinkimai į kuriuos dabar bus dedamos didelės abiejų partijų pastangos. Lenkijos žiniasklaida rašo, kad PO netgi atsiribojo nuo B. Komorowskio (kuris galutinai susikompromitavo po I-ojo rinkimų turo), siekdama nepakenkti savo įvaizdžiui prieš ateinančius Seimo rinkimus.
Rinkimai baigėsi, tad kyla klausimas, ko tikėtis mums Lietuvoje, kaip dabar klostysis Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Daug kas mano, kad Lenkijoje atėjus į valdžią konservatyviai partijai, Lietuvos ir Lenkijos santykiai dar labiau pablogės dėl reikalų susijusių su tautinėmis mažumomis. Visgi manytina, kad tie santykiai nei labai pablogės, nei pagerės. Greičiau netgi gali atrodyti, kad jie gerėja. Manytina, kad dvišaliuose santykiuose prasidės naujas etapas, įdomus ir labai intensyvus. Abi pusės puikiai supranta, kad viena kitai yra reikalingos ir jų bendradarbiavimas yra tiesiog neišvengiamas, bet yra sunkių temų, su kuriomis neišvengiamai teks susidurti.
PiS yra labai principinga ir aiškiai deklaruojanti savo vertybines nuostatas. Būtent dėl to, kad visą laiką principingai laikėsi savo vertybinių nuostatų ir nelaviravo, kaip tai darė PO, ši partija ilgą laiką Lenkijoje buvo opozicijoje. Dar rinkimų kampanijos metu labai aiškiai buvo deklaruojama, kad bus labiau ginami Lenkijos nacionaliniai interesai (Polska racja stanu). Todėl dabar jau niekas neabejoja, kad griežtės Lenkijos tonas Rusijos atžvilgiu ir šiame veiksmų lauke Lietuvos nebebus viena. Šiuo požiūriu Lietuvos ir Lenkijos interesai sutampa ir galima tikėtis, kad šioje plotmėje bendradarbiavimas bus pakankamai intensyvus, dažnai girdėsime apie bendrus suderintus pareiškimus ir išsakomas pozicijas.
Tačiau iš kitos pusės, Lenkija siunčia signalą dėl bendradarbiavimo būtinumo, tačiau su tam tikromis sąlygomis, visų pirmą, kad santykiu gerinimas nebus Lietuvos lenkų sąskaitą (beje jau pasirodė ir V. Tomaševskio pareiškimas, kur jis labai viliasi „užtarimo“ ir palaikymo). Kaip viename dar rinkiminės kampanijos metu duotame interviu zw.lt, A Duda yra pasakęs, paprasčiau yra „užsitrenkti durimis“, nei vykdyti veiksmingą politiką. Lenkija nori atstatyti savo poveikio instrumentus Lietuvai ir visam regionui, o tai reiškia kad Lenkijos santykis su Lietuva keisis, ir Lenkijos vykdoma dvišalė politika turi būti tokia, kad ji turėtų poveikio instrumentus Lietuvos valdžios sprendimams. Tam reikia kantrios ir nuoseklios veiklos. Čia visų pirma kritikuojama PO vykdyta politika, kuri yra apibūdinama kaip labai nenuosekli ir kraštutiniška. Kaip PiS vykdytos politikos sėkmės pavyzdys yra pateikiamas Balstogės universiteto filialo įkūrimas Vilniuje.
Taigi, Lenkijos interesas Lietuvoje yra labai aiškus ir Lietuvos lenkų korta toliau bus naudojamasi dvišaliuose santykiuose. Todėl naivu ir labai klaidinga manyti, kad padarius tam tikrų nuolaidų, pajudės kiti projektai, pagerės Lenkijos lietuvių padėtis ar aplamai Lietuvos-Lenkijos santykiai prasidės nuo tuščio lapo. To niekada nebus! Parama lenkams gyvenantiems už Lenkijos ribų yra Konstitucinė pareiga, įtvirtinta Lenkijos Konstitucijoje (6 str. 2 d.). Todėl, nežiūrint to, kad po V. Tomaševskio demaršų su Georgijaus juostelėmis, Lenkija buvo nemaloniai apstulbinta ir ji pradėjo kartoti, kad Lietuvos lenkų reikalai yra visų pirmą Lietuvos vidaus reikalas, nereikėtų apsigauti ir manyti, kad taip ir bus. Beje, panašiai buvo ir 1990-aisiais metais. Šioje vietoje Lietuvos ir Lenkijos santykiai labai daug priklausys nuo Lietuvos laikysenos ir diplomatijos profesionalumo. Žinoma, tiems kas labai mėgsta atsiprašinėti bus sunku, tačiau tautiškai ir valstybiškai susipratusiems politikams sunku nebus, nes, kaip sakoma, tikras lietuvis su lenku bendrą kalbą visada suras.
Lenkija yra didelė valstybė, kurioje nacionaliniai interesai didesni ir iš esmės nekinta keičiantis valdžioms. Gali kisti tų interesų akcentai, įgyvendinimo forma, taktika ar kiti niuansai, tačiau bendras turinys išlieka pastovus. Čia galima būtų daug rašyti ir paminėti daug pavyzdžių.
Komentarai
Rašyti komentarą